Pratybos – ir šalia Lietuvos
Kariuomenės vadas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo, jog šiuo metu vykstančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos visiškai skiriasi nuo visų ankstesnių pastarosios teritorijoje vykusių pratybų – tiek jų pobūdžiu, tiek karių skaičiumi.
V.Rupšio teigimu, pratybose Baltarusijoje gali dalyvauti apie 25-30 tūkst. Rusijos karių.
„Įprastai procedūra buvo kitokia. Kaip bebūtų, jie paisė tarptautinių teisės aktų, susitarimų. Deklaruodavo karių skaičius oficialiai tiek, kiek gali deklaruoti – 13 tūkst., paskui apjungdavo tas pratybas su kažkokiomis kitomis pratybėlėmis ir nuslėpdavo dalį atvykstančių karių, bet kad viršytų 15 tūkst. vien Rusijos karių nestebėjome niekada.
Dabar ir pobūdis kitas, ir procedūros visai kitos, ir, manau, tikslai yra kiti, negu įprastai būdavo ankstesnių pratybų metu“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
V.Rupšio žiniomis, pagrindinės pajėgos sutelktos Baltarusijos pietuose.
„Pagrindinės pajėgos yra sutelktos Bresto kariniame rajone, pietvakarinėje Baltarusijos dalyje, arti Lenkijos. Ir pačios didžiausios pajėgos yra pietryčiuose, šalia Ukrainos sienos“, – nurodė jis.
V.Rupšio teigimu, pratybos vyksta ir 5-10 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos, Gožos poligone, netoli Druskininkų.
„Kiek bus kompleksinės pratybos ir kiek bus pajungti su kitais vienetais – greičiausiai bus pajungti. Kitas dalykas, aiškiai matosi, kad bus panaudotos jungtinės pajėgos: ir oro gynyba, ir aviacija, ir raketinės pajėgos, ir svarbiausia, Rusijos vadavietės valdymo ir vadovavimo elementai bei Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės grupuotės vadavietės“, – kalbėjo V.Rupšys.
Kariuomenės vadas sutinka, kad Lietuva nėra apsaugota nuo galimų incidentų karinių pratybų metu. Pavyzdžiui, jeigu pratybų metu raketa skrietų ne į taikinį, bet į Lietuvos pusę, Lietuva į tai reaguotų.
„Jeigu santykiai būtų normalūs ir tinkamas tarptautinis bendradarbiavimas politiniame, diplomatiniame ir kariniame lygmenyje, tai faktas, būtų lengviau tokių incidentų išvengti arba juos būtų lengviau suprasti.
Jeigu įvyktų dabar, tai tikrai būtų galima traktuoti kaip normalų antpuolį arba suvereniteto pažeidimą, ir tikrai gali būti pasekmės, ta reakcija tokia, jog ginklu reikės atsakyti į ginklą, net į incidentą. Tikiuosi, kad to nebus“, – kalbėjo V.Rupšys.
Klausimai dėl Suvalkų koridoriaus
Vokietija, siekdama sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pranešė į Lietuvą siunčianti dar iki 350 karių. V.Rupšys nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu yra virš 2 tūkst. NATO karių.
„Kartais man patinka, kai visuomenė svarsto tuos žmonių skaičius – turbūt ne skaičius esmė. Esmė – kokią ginkluotę turi, kokius uždavinius gali spręsti, kokia yra kovinė galia arba pajėgumas to vieneto.
Tai aš jums pasakysiu, kad priešakinis NATO batalionas turi tokią galią, kuri gali būti iššūkis potencialiam priešininkui – jeigu vertinčiau, tikrai prieš priešininką yra vienas prie trijų, toks santykis“, – aiškino kariuomenės vadas.
Tuo metu paklaustas apie viešai svarstomą grėsmę – galimą Suvalkų koridoriaus atkirtimą, V.Rupšys teigė, kad tokį sumanymą Rusijai įvykdyti nebūtų lengva.
„90 kilometrų atstumas nėra neįmanomas, bet faktas tas, kad būtų nelengva uždaryti, tikrai. Būtų nelengva. Neslėpsiu, turime planus ir pajėgumus, kaip padaryti, kad jiems būtų nelengva. Iš kitos pusės, nematau pagrindo kalbėti, kad yra realu, jog tai įvyks per šias pratybas.
Šiomis pratybomis, kaip dabar matosi, treniruojamasi tikrai ne tiems veiksmams. Bet kas žino, kas gali įvykti ir kas yra suplanuota Maskvoj. Bet mes esame pasiruošę“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie realias Rusijos grėsmes Lietuvai šiuo metu, kariuomenės vadas teigė, kad pagrindo nusiraminti nėra, tačiau panikuoti nereikia.
„Padėtis šiandien tikrai labai įtempta, matomas Rusijos pajėgų dislokavimas. Didžiulės pajėgos, jų sutelkimo pobūdis, smogiamųjų grupuočių sudarymas ir vadovavimas, logistiniai pajėgumai ir kovinės paramos vienetai yra dislokuoti pagal akivaizdžią logiką, kad invazija į Ukrainą tikrai gali įvykti.
Tik kuria kryptimi gali tai įvykti? Opcijų yra labai daug. Koks tikslas? Ar pilna invazija, labai plataus masto, kas irgi matoma, kad gali būti, ar dalinė invazija, mažesnės apimties?
Galime iš to, ką žinome, nuspėti, spręsti, braižyti variantus, ką jie gali planuoti. Tačiau faktas tas, kad dabar turime žiūrėti ramiai. Jeigu būtų tiesioginė karinė grėsmė, tai aš jums pats pirmas pasakyčiau – „žiūrėkite, mes turime jau kažkam rimtai pasiruošti“.
Dabar sakau, kad mes stebime, reaguojame, mūsų kariuomenė yra atitinkamoje parengtyje, jeigu bus netikėtumo faktorius, kažkas įskris arba kažkas įvažiuos, mes tikrai sureaguosime iš karto. Esame tam pasiruošę, esame tose vietose, iš kurių galime reaguoti. Bet šiai dienai aš nematau tos būtinybės, kad mes jau būtume pasirengę ir rytoj bus karas“, – apibendrino V.Rupšys.
