Vertindamas galimas šių pratybų grėsmes, karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainos teritoriją, tačiau įsivėlimas į ilgalaikius karinius veiksmus, anot jo, Rusijai būtų visiškai pražūtingas.
Ekspertas abejoja, kad Rusija ryžtųsi peržengti „raudoną liniją“ su Baltijos šalimis, tačiau neatmeta – provokacijų bus.
Lėšų stygius
Karybos ekspertas Darius Antanaitis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“, nurodė, jog šiose pratybose sutelkta apie 30 tūkst. vien tik Rusijos kariuomenės karių.
„Tai reiškia, kad jau Baltarusijos teritorijoje yra pakankamai didelis kiekis Rusijos kariuomenės, tačiau reikia nepamiršti, kad ji viena to nedaro – tai vis dėlto yra parama iš pačios Rusijos. Paprastai kalbant, jeigu vienam pėstininkui atitenka trys logistai, tai galima teigti, kad vien Baltarusijos operaciją aprūpina ir dalyvauja apie 100 tūkst. karių.
Prie to pridėsime apie 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos, ir iš viso mes turime 200 tūkst. karių. Žiūrint į tą ginkluotę, kurią Rusija atgabeno į Baltarusiją, galima teigti, kad tai yra jungtiniai mokymai – dalyvauja įvairių rūšių kariuomenės: ir kosminės pajėgos, ir laivynas, ir aviacija, ir pėstininkai“, – įvertino D.Antanaitis.
Perdislokuota ir karinė technika net iš Tolimųjų Rytų. Ar tai tik siekis parodyti savo galią, ar kompleksinių veiksmų dalis?
„Rusija dislokavo pakankamai stiprias savo pajėgas Rytuose tam, kad apsisaugotų nuo savo sąjungininkės Kinijos, taip pat didintų spaudimą Japonijai ir JAV. Dabar iš ten išgabena pakankamai strateginę ginkluotę, gabena ne vieną savaitę (...)
Visų pirma, ko gero, Rusija pasirašė kažkokį dar vieną paktą, šį kartą su kinais, ir tiesiog perdislokuoja savo pajėgas. Norint grasinti, tas grasinimas turi būti realus – niekas nepatikės, jei grasinimas nebus realus. Šiuo atveju rusai grasina, kad jie galėtų tai panaudoti.
Bet kiek tai realu? Kariniai veiksmai yra vertinimas, matematinis skaičiavimas. Skaičiuojant, kiek rusams kainuotų pradėti karą Ukrainą, tai kainuotų trilijonus eurų. Ar turi rusai tuos pinigus?“ – pastebėjo karybos ekspertas.
D.Antanaitis svarstė, kad Rusija galėtų skolintis pinigų iš Kinijos.
„Tačiau Kinija irgi nėra tokia kvaila, ir, ko gero, paprašytų kažko mainais. Šioje vietoje Rusija lieka pati sau – turi daug ginklų, palyginus daug karių, tačiau neturi pinigų pratęsti operacijai. Įsiveržti arba pradėti karinius veiksmus gali, bet įsivelti į ilgalaikius karinius veiksmus būtų visiška pražūtis Rusijos Federacijai“, – įvertino D.Antanaitis.
Ekspertas pastebėjo, kad Rusijos ulimatumai mažėja – iš pradžių skelbę, kad reikia grįžti į praėjusio amžiaus pabaigą ir tai, kas buvo po Šaltojo karo, dabar Kremlius kalba, jog jiems užtektų, kad iš Ukrainos būtų patraukti ginklai.
D.Antanaitis svarsto, kad Rusija savo veiksmais siekia užkardyti Ukrainos tikslą pasiekti tikrą nepriklausomybę, tačiau taip pat Kremlius turi ir platesnių strateginių tikslų – ne tik Ukrainą.
Provokacijų bus
Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas po susitikimo su V.Putinu teigė išgirdęs pastarojo pažadą, kad po pratybų rusų kariai bus atitraukti iš Baltarusijos teritorijos.
Paklaustas, ar realu, kad V.Putino pažadas iš tiesų bus realizuotas, D.Antanaitis teigė, jog visiškai nesvarbu, ar Rusija savo kariuomenę išveš, ar ne.
„Iš principo tai nieko nekeičia, ar išves Rusija savo kariuomenę, ar ne. Faktas jau įrodytas, kad rusai gali savo kariuomenę permesti pakankamai greitai. Planavimas vyksta lėtai ir ilgai, bet pats operacijos vykdymas yra pakankamai greitas.
Tai, kad Rusija išves ar neišves kariuomenę, grėsmės nesumažins – šiandien jų ten nėra, po dviejų dienų jie ten gali atsirasti. Tai mums išmokta pamoka, kad reikia išmokti gyventi toksiškoje aplinkoje su toksiškais kaimynais, ir būti nuolat pasirengus gintis“, – pabrėžė jis.
Tuo metu paklaustas, ar Lietuva tokiomis aplinkybėmis gali jaustis saugi, karybos ekspertas akcentavo, kad panikuoti tikrai nereikia, tačiau svarbu ruoštis įvairiems scenarijams.
„Niekada nereikia panikuoti, jaudintis – tiesiog reikia būti pasirengusiems, ir viskas. Kalbant apie faktus, jeigu būtų iškilusi reali karinės invazijos į Baltijos valstybes grėsmė, tai matytume Rusijos kariuomenės darinius ir prie Estijos, ir prie Latvijos sienos, taip pat matytume ypatingą Rusijos karinio jūrų laivyno aktyvumą Baltijos jūroje. Šiuo atveju to nėra.
Tai, kad būtent Lietuva būtų taikinys, irgi būtų labai keista, nes nėra jokio strateginio tikslo. Provokacijos, be abejo, bus. Bet ar bus bandymas peržengti nedidelę raudoną liniją, nežinau. Tikiuosi, kad, nežiūrint į tuos beprotiškus sprendimus, kuriuos priima Baltarusija ir Rusija, vis dėlto ten yra ir racionalumo grūdo“, – įvertino D.Antanaitis.
Savo ruožtu vertindamas Ukrainos situaciją D.Antanaitis svarstė, kad ji vienokiu ar kitokiu būdu išsispręs per mėnesio ar dviejų mėnesių laikotarpį.
„Žiūrint iš paprastų techninių dalykų, ta sutelkta kariuomenė, kuria V.Putinas grasina Ukrainai, ilgai išlaikyti jos tokioje parengtyje neįmanoma – čia tarsi laikytum suspaustą spyruoklę: jeigu jos laiku neatleisi, kad ji veiktų, arba neatpalaiduosi, ji sulūš.
Drįsčiau teigti, kad visa ta situacija, net pagal kariuomenės logistinį išdėstymą, išsispręs vienokiu ar kitokiu būdu mėnesio arba dviejų mėnesių laikotarpiu, nes kariuomenės išlaikymas kainuoja milžiniškus pinigus. Be to, ilgai išlaikyti kariuomenę tokioje padėtyje, neduodant jai darbo arba jos nepaleidžiant, irgi yra labai neracionalu ir neveiksminga“, – apibendrino jis.
