Vytautas Bruveris. Galimybių paso istoriją nustūmus į šalį – slapto susitarimo dūmai

Sakoma, kad tyla – gera byla, o gal net geriausia. Tik ar visada?

 Ar tikrai į naudą viešajam gėriui, visuomenės naudai, demokratijos brandai yra tai, kad KT nepareiškė pozicijos dėl to, kas sukėlė tokias aistras, priešpriešą ir yra svarbu daugeliu aspektų?<br> lrytas.lt montažas.
 Ar tikrai į naudą viešajam gėriui, visuomenės naudai, demokratijos brandai yra tai, kad KT nepareiškė pozicijos dėl to, kas sukėlė tokias aistras, priešpriešą ir yra svarbu daugeliu aspektų?<br> lrytas.lt montažas.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas Bruveris<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Bruveris<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 12, 2022, 8:11 AM, atnaujinta Feb 12, 2022, 11:28 AM

Konstitucinis teismas (KT) šią savaitę atliko konstitucinę vandens prisisėmimo į burną procedūrą – nusprendė nebetirti bylos dėl galimybių paso teisėtumo.

Priežastis – paso nebėra, nes Vyriausybė nutraukė jo gyvybę nuo praėjusio šeštadienio.

Daug kas pašlovino tokį sprendimą, nes esą tai sumažina įtampą visuomenėje ir išmuša iš rankų svarbiausią ginklą visiems provokatoriams ar marširuotojams, nusiteikusiems vėl pabaubti Vasario 16-ąją.

Bet ar tikrai į naudą viešajam gėriui, visuomenės naudai, demokratijos brandai yra tai, kad KT nepareiškė pozicijos dėl to, kas sukėlė tokias aistras, priešpriešą ir yra svarbu daugeliu aspektų?

Ar šiuo atveju nėra svarbiausia pats toks sprendimas, kad ir koks būtų konkretus jo turinys?

Juolab kad daugelis demokratinių valstybių turi konstitucinius išaiškinimus dėl vadinamojo paso.

Negana to, sunku atsikratyti įspūdžio, kad įvyko šešėlinis susitarimas, – Vyriausybė suskubo atšaukti galimybių pasą, kad KT galėtų nutraukti bylą.

Juk dalis ekspertų ir politikų – net ir valdančiųjų – prognozavo, kad KT tiesiog neturi kitos išeities, kaip tik paskelbti šį dokumentą nekonstituciniu.

Pagrindinė ir iš esmės vienintelė priežastis – jis buvo palaimintas ne Seime, o Vyriausybėje.

Žinoma, net tuo atveju, jei KT savo sprendime maksimaliai aiškiai ir suprantamai būtų atskyręs galimybių paso, kaip tokio, teisingumą ir jo įvedimo neteisėtumą, tai būtų buvęs smūgis visai šios valdžios pandemijos valdymo strategijai, o kartu laimėjimas visiems jos kritikams.

Bet dabar visi tie kritikai turi ne mažesnį pagrindą sakyti, kad Konstituciją esą pamynė ne tik valdžia, bet ir jai politiškai galbūt pasitarnavę pagrindinio šalies įstatymo sargai.

Negana to, jie bado pirštais, jog premjerė I.Šimonytė tebeaiškina, kad galimybių pasas nėra galutinai atšauktas, panaikintas arba numarintas, o tiktai sustabdytas, tad jį esą bet kada galima grąžinti.

Tuo metu KT tvirtina, kad teisine prasme jo jau nebėra.

Greičiausiai teismas yra teisus, bet žinia visuomenei liko miglota, taip dar padidinant šį deguto šaukštą į politinio valdžios džiaugsmo ir naudos statinę.

Galima sakyti, kad galimas neigiamas KT sprendimas galimybių paso atžvilgiu dėl jo teisinės formos – mažesnis blogis valstybės ir visuomenės interesams nei jokio sprendimo.

Panašiai kalbėjo ir prezidentas G.Nausėda, kuris, greičiausiai žinodamas, į kurią pusę KT turės krypti, vis garsiau kritikavo valdančiuosius dėl galimybių paso.

Taigi bylos nutraukimas jam, kaip ir Seimo opozicijai, buvo apmaudus.

Šalies vadovas šią savaitę valdančiuosius supliekė ir dėl to, kad jie spruko į krūmus dėl žadėtos neeilinės Seimo sesijos.

Kelių dienų sesija turėjo vykti kitą savaitę – joje ketinta patvirtinti Vyriausybės sprendimus, susijusius su kainų šoko palengvinimais, pirmiausia nutarimą dėl nulinio PVM tarifo centriniam šildymui.

Kodėl valdantieji taip staiga apsuko ienas?

Vieni valdžios atstovai aiškino, kad dabar nereikia nieko mažinti, karpyti ar apskritai daryti staigių judesių, nes Rusija bet kada gali užpulti Ukrainą, o kiti kalbėjo, jog situacija prie Ukrainos sienų, kurią ketinta aptarti sesijoje, aprimo, todėl Seimo nariams nėra reikalo rinktis.

Vis dėlto tikrosios priežastys, ko gero, kitos.

Tikėtina, kad neeilinę sesiją sušaukti atsisakyta, nes valdančiosios koalicijos atstovai apskaičiavo, kad ilsėtis į šiltuosius kraštus arba slidinėjimo kurortus išvykusių saviškių yra daugiau nei opozicionierių.

Mat dėl nulinio PVM tarifo centriniam šildymui ir pati valdančioji dauguma braška per siūles – šio sprendimo nežadėjo palaikyti Liberalų sąjūdis su Seimo pirmininke V.Čmilyte-Nielsen priešakyje.

Matyt, ne mažesnis išmėginimas valdantiesiems būtų tapę ir G.Nausėdos skubiai Seime registruoti projektai iki 510 eurų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išdalyti po 100 eurų labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.

Balsavimai dėl šių siūlymų Seime sukeltų tikrą mūšį, net jei savo vietose būtų mirtinai apsikasę visi iki vieno valdančiųjų atstovai.

Kadangi Prezidentūra tokio vieningumo nenumatė, jos apmaudą dėl atšauktos sesijos lengva suprasti.

Dėl to buvo apsikeista net keliais gana ugningais pareiškimais. Prezidentas tiesiai apkaltino Seimo valdančiąją koaliciją nenoru ir vengimu gelbėti tautą nuo skurdo ir kainų šoko.

Tuo metu valdantieji ir Vyriausybės, ir Finansų ministerijos vadovybės, ir žemesnio rango politikų lūpomis atkirto, kad G.Nausėda tiesiog vėl žaidžia nepralaimimą viešųjų ryšių žaidimą, o priėmus jo pateiktus projektus tik dar labiau būtų įsuktas infliacijos malūnas.

Be to, visuomenę nuo kainų cunamio esą jau saugo pernai sukonstruotas šių metų biudžetas, o pataisą dėl PVM lengvatų galima priimti ir atbuline data.

Šiaip ar kitaip, čia galima pakartoti tą patį klausimą kaip ir dėl KT sprendimo nutraukti galimybių paso bylą: kaip veiksmus nieko neveikti supranta ir vertina visuomenė ar bent didelė jos dalis?

Tiesą sakant, tai toli gražu ne pirmas (ir greičiausiai ne paskutinis) kartas, kai valdantieji, iš pradžių prisižadėję ką nors nuveikti, staiga atsitraukia.

Gal tai ir būna į naudą valdžiai tuo momentu, bet ilgalaikėje perspektyvoje tik dar labiau ją smukdo ir silpnina.

Ar supras valdantieji tikrąsias tokių prieštaringai vertinamų pamokų pasekmes?

Jiems dar liko beveik treji metai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.