Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia: Pilnų namų bendruomenėje už pokalbį su tėvu – griežta vadovės bausmė
Antrąją straipsnio dalį skaitykite čia: Buvusių alkoholikų ir narkomanų bendruomenėje – patyčios ir nuolatinis šiurkštus vadovės elgesys
42 metų vilnietis Arūnas Kisielius pasakoti apie tai, kas dėjosi Pilnų namų bendruomenėje, ryžosi nesislėpdamas po išgalvotu vardu.
Vyras kreipėsi į visas įmanomas institucijas, siekdamas atskleisti negeroves, kurios dėjosi reabilitacijos centre, tačiau visur atsimušdavo tarsi į sieną. Tačiau atkaklus vilnietis nenuleido rankų.
Anot A.Kisieliaus, pasakodamas apie tai, kas vyko Pilnų namų bendruomenėje, jis nesiekė asmeninės naudos. Jo tikslas buvo parodyti, kad gražiais žodžiais ir pažadais padėti suklupusiems žmonėms, kartais apkaišytas purvas, o atsitiesti bandantys alkoholikai ir narkomanai smenga į dar didesnę duobę.
„Sutinku, kad priklausomybę turintiems reabilitantams yra būtina disciplina, aiški dienotvarkė ir griežtos taisyklės. Į Pilnų namų bendruomenę važiavau savo noru, tikėdamasis susitvarkyti psichiką, įgauti pasitikėjimo savimi, suprasti ir taisyti priklausomybę skatinančias ydas, kurios kenkė ir man, ir mano artimiesiems, ir aplinkai.
Susitaikiau su tenykštėmis gyvenimo sąlygomis, nes teko gyventi prastesniame name – turi nusipelnyti, kad patektum į geresnį. Padariau generalinę tvarką kambaryje, kuriame gyvenau su kitais dviem reabilitantais. Nebuvau nusiteikęs prieš tokias taisykles, nes supratau, kad niekas man neturi suteikti penkių žvaigždučių viešbučio sąlygų“, – teigė A.Kisielius.
Neturėjo kam pasiskųsti
Tačiau Pilnų namų bendruomenėje Arūnas greitai pasijuto tarsi įkliuvęs į spąstus: nors buvo žeminamas, net neturėjo kam apie tai papasakoti.
„Kai prasidėjo psichologinės patyčios, kurias patyriau iš bendruomenės administracijos, pasiguosti negalėjau net šeimos nariams, mat dėl alkoholizmo jau buvau praradęs jų pasitikėjimą, tad būtų pamanę, kad meluoju ir nenoriu sveikti.
Bendruomenės administracija tuo ir naudojasi. Ji manipuliuoja net reabilitantų artimaisiais. Bendruomenės vadovai gali suteikti klaidingą informaciją apie tave, neišsiųsti, neperduoti, skaityti tavo laiškus.
Turėjau užgniaužti emocijas, bijojau apie jas rašyti savo laiškuose, dienoraštyje, nes grėsė, kad vadovai tai perskaitys“, – tvirtino A.Kisielius.
Anot vilniečio, kitiems reabilitantams buvo dar prasčiau nei jam, nes jie net neturi namų, yra prisidarę daugybę skolų, jų ieško antstoliai, o artimieji yra nusisukę.
„Iš tokių reabilitantų, vaizdžiai tariant, administracija galėdavo lankstyti lėktuvėlius – jie juk neturi nieko, kas juos galėtų užstoti, padėtų apginti jų teises.
Pirmuosius tris mėnesius reabilitantai net negauna telefono. Tu negali tvarkyti juridinių, socialinių ir kitų reikalų. Reabilitacijoje būtinai turi būti ir juridinė socialinė pagalba.
Požiūris į turinčiuosius priklausomybę yra neigiamas, todėl jiems, skęstantiems, ne visi nori ištiesti ranką. Bet juk niekas neapsaugotas nuo priklausomybių“, – sakė A.Kisielius.
Po tokios reabilitacijos kaip Pilnų namų bendruomenėje, pasak vilniečio, maža tikimybė, kad buvę reabilitantai neatkris ir negrįš prie įpročių, kurie juos tempia žemyn.
Paramos projektui jau nebegauna
Teisingumo ministerija 2001 metų liepą Pilnų namų bendruomenei išdavė religinės bendruomenės pažymėjimą. Tai reiškia, kad ši bendruomenė neturi mokėti Nekilnojamojo turto mokesčio, jai taikomas mažesnis pelno mokesčio tarifas, specifinė pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
Tačiau realiai bendruomenė veikti pradėjo tik po ketverių metų, kai Pilnų namų bendruomenės įkūrėjas V.Rudzinskas už asmenines lėšas Panaros kaime iš ūkininko įsigijo sodybą ir 13 hektarų žemės bei miško.
Per šiuos kone du dešimtmečius sodyba pasikeitė neatpažįstamai. Ten iškilo koplyčia, du nauji mediniai namai, įsikūrė ekologinis vaistažolių ūkis. Bendruomenėje naudojamos pažangios technologijos. Pavyzdžiui, čia pirmasis Lietuvoje iškilo A++ energinį standartą atitinkantis namas, yra elektromobilio įkrovimo stotelė.
Kaip tvirtina bendruomenės įkūrėjas 62 metų V.Rudzinskas, į šią bendruomenę buvo investuota apie 6 milijonus eurų. Tai – ir aukos bažnyčiai, ir asmeniniai kunigo pinigai, ir lėšos, surinktos už įvairius projektus.
Per tuos metus bendruomenėje išeities iš aklavietės ieškojo ne vienas alkoholikas ir narkomanas, kunigas padėjo ir daugybei žmonių, kurie nesigydė pagal reabilitacijos programą, bet atvykdavo pabendrauti tiesiogiai su juo.
Pavyzdžiui, buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Darius Sirtautas pasakojo, kad pokalbiai su V.Rudzinsku padėjo jam išbristi iš alkoholizmo pelkės ir dabar jau dešimtmetį vyras yra blaivus.
Nuo pat įkūrimo pradžios reabilitantai Panaros kaime gydėsi nemokamai. Iš pradžių bendruomenė išsilaikė iš aukų, vėliau – nuo 2015 metų gruodžio 1 d. – ji tapo projekto „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ partnere ir gaudavo ES struktūrinių fondų finansavimą.
Iki pernai metų spalio 30 dienos Pilnų namų bendruomenė įsisavino daugiau kaip 523 tūkst. eurų ES paramos.
Ne vienerius metus bendruomenė buvo pristatoma kaip pavyzdinė, tačiau pernai, baigiantis metams, ES finansavimas jai nutrauktas.
Projekto vykdytojas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) Pilnų namų bendruomenei nutraukti sutartį pasiūlė dėl neplaninių patikrų metu nustatytų pažeidimų bei prastų rezultatų, kurie yra prasčiausi iš visų 12 projekto parnerių.
NTAKD savo išvadose teigia, kad Pilnų namų bendruomenėje buvo nustatyti darbo laiko drausmės pažeidimai bei nebuvo laikomasi darbuotojų darbo grafike nurodytų darbo valandų.
Reabilitacijai į Pilnų namų bendruomenę vis dar kviečiama atvykti, tačiau mėnuo ten nuo šių metų sausio kainuoja 250 eurų.
Ūkiškas, bet nesutarė su parapijiečiais
Kunigas P.A.Kanapka teigė nuo pirmosios dienos bendruomenėje 2020 m. spalio 17 d. pajutęs priešiškumą.
„Atvykdamas nepažinojau bendruomenės vadovų Rūtos ir Laimono, nebuvo priežasčių, dėl kurių būtume galėję jausti priešiškumą. Priešingai, išvarytas ir apšmeižtas iš Skardupių parapijos, kurioje dirbau 12,5 metų, stengiausi būti tylus. Bet Panaroje taip ir likome vieni kitiems rankos nepadavę“, – teigė kunigas.
Skardupiuose P.A.Kanapka pagarsėjo skandalu, kai per laidotuves prie bažnyčios vartų apsižodžiavo su parapijiečiais. Neva kunigas nenorėjo įsileisti laidotuvių procesijos, nors pats P.A.Kanapka teigė tik norėjęs tinkamai palaidoti velionį.
Svetlicos seniūnaitijos, kuriai priklauso ir Skardupių kaimas, seniūnaitė Laima Kochanskienė pasakojo, kad P.A.Kanapka buvo itin reiklus, tad nerado bendros kalbos su parapijiečiais. Tačiau seniūnaitė pripažino, kad kunigas buvo ūkiškas, rūpinosi bažnyčia ir jos aplinka, kūrė parką.
Neturi nei parapijos, nei klebonijos
Pasak P.A.Kanapkos, nors Pilnų namų bendruomenė yra religinė, naujai atvykę reabilitantai prieš jį nuteikinėjami, jis pats – atvirai ignoruojamas.
Nėra aiškių priežasčių, kodėl taip nutiko, o kunigo padėtis labiausiai nepavydėtina dėl to, kad jis neturi nei parapijos, nei klebonijos, kur pats galėtų šeimininkauti kaip tinkamas. Patalpos, kuriose gyvena kunigas, net buvo vadinamos pirtimi. Ir šiose patalpose, ir net koplyčioje šildymą reguliuoja bendruomenės administracija.
Koplyčioje ji šildymą buvo tiek sumažinusi, kad vienu metu ten būdavo vos 5 laipsniai šilumos. Tik kai per feisbuką P.A.Kanapka atvykstančius tikinčiuosius įspėjo apsirengti šilčiau, šildymas koplyčiai buvo padidintas.
„Dabar jau ir savo gyvenamosiose patalpose šeimininkauju kaip noriu – nusipirkau šaldytuvą, turiu viryklę, tad pats valgyti gaminuosi, pasistačiau šildytuvų – jau nesu toks priklausomas nuo administracijos“, – teigė kunigas.
Į Pilnų namų bendruomenę P.A.Kanapka vyko tikėdamasis, kad turės galimybę vesti dvasines pratybas, tačiau, nors poreikis buvo, kunigas šioms pratyboms gali priimti tik vieną tikintįjį. R.Jakubonienė teigia kambarių kunigui nedavusi, nes nebūdavo žmonių, kunigas atkerta, kad žmonių būti ir negalėjo, nes jis neturėjo, kur jų kviesti.
Didžiausias susikirtimas, anot P.A.Kanapkos, įvyko tuomet, kai jis pareikalavo ataskaitos, kaip panaudojamos lankytojų suneštos aukos, mat jas susirinkdavo bendruomenės vadovai.
Ataskaitoje, kurią už tris 2020 m. mėnesius gavo kunigas, rinkliavų sumos nenurodytos. Kai P.A.Kanapka nenurimo, paaiškėjo, kad neapskaityta per 1000 eurų.
Vėliau kunigas atsisakė atiduoti bendruomenės vadovams aukų dėžutes, nes teigia jaučiantis atsakomybę dėl to, kaip panaudojami tie pinigai. Tad dabar juos skiria koplyčios priežiūrai, leidiniams.
„Šioje bendruomenėje daroma viskas, kad klestėtų verslas. Net kunigas čia niekam nereikalingas. Manau, kad labiausiai vadovus džiugintų, jei kunigas atvažiuotų tik sekmadieniais į mišias, niekur nesikištų ir išvažiuotų.
Čia turėjo būti vienuolija, bet taip ir neįvyko, nors religinės bendruomenės statusu iki šiol naudojamasi, bet visa mašina veikia tik verslui: per pamokslus reklamuojamos prekės, koplyčioje pilna skelbimų, net pokalbiui pas kunigą reikia praeiti pro parduotuvę“, – teigė P.A.Kanapka.
Šiuo metu Pilnų namų bendruomenėje sveiksta 4 reabilitantai, tik vienas jų artimiau bendrauja su kunigu.
Teigia, kad nusiskundimų nėra
Pilnų namų bendruomenės administracijos vadovė R.Jakubonienė visus kaltinimus dėl psichologinio spaudimo reabilitantams neigė: „Aš nesiveliu į šiuos dalykus, čia – tik nuomonė. Tai – priklausomi žmonės, kuriais lengva manipuliuoti.“
Anot jos, reabilitacijos programa yra susieta su darbo terapija ir reabilitantai privalo dirbti.
R.Jakubonienė teigė su kunigu P.A.Kanapka neturinti jokių santykių ir nesąmone vadina kalbas, kad ji nuteikinėja reabilitantus prieš kunigą.
Bendruomenės vadovas L.Mituzas „Lietuvos rytui“ atsiųstuose atsakymuose teigia, kad „per 20 metų bendruomenės vadovų, darbuotojų ir reabilituojamų asmenų santykiai visada buvo grindžiami tarpusavio pagarba ir geranoriškumu. Pastaraisiais metais bendruomenės administracija nėra gavusi skundų dėl darbuotojų, išskyrus dėl kunigo P. A.Kanapkos, elgesio.“
Privati bendrovė prekiauja ir žolelėmis
Iš Pilnų namų bendruomenės prieš kiek daugiau nei dvejus metus dėl sveikatos pasitraukęs 62 metų kunigas V.Rudzinskas teigia su šia bendruomene dabar beveik neturintis nieko bendra: „Tik kartais pasiskambiname su administracijos darbuotojais, bet prie veiklos jau neprisidedu. Liūdna girdėti apie tai, kas ten vyksta, bet reikia mokėti paleisti. Kas sukurta, nepražus. Tikiu, kad bažnyčia taip viską sudėlios, kad bendruomenė toliau tarnautų žmonėms.“
Tiesa, kunigas V.Rudzinskas yra bendrovės „Amici naturae“ didžiausias akcininkas. Šią bendrovę 2015 metų sausį įsteigė V.Rudzinskas, R.Jakubonienė ir L.Mituzas. Šios bendrovės vadovė yra R.Jakubonienė.
„Bendrovę kūrėme, nes vadovė Rūta teigė, kad bendrovė reikalinga, kad gautume papildomų pajamų bendruomenės darbuotojų atlyginimams. Tas akcijas turiu, niekam jų neperleidau, bet iš jų negaudavau pajamų.
Pakankamai pajamų surinkdavau iš aukotojų, tad tos akcijos nieko nereiškė ir niekada nesidomėjau, kas toje bendrovėje vyksta. Pasitikiu vadove, manau, kad buhalterija tvarkoma gerai. O tas akcijas, jei kam nors reikėtų bendruomenės veiklai vystyti, galiu perrašyti, padovanoti, man – jokio skirtumo“, – teigė V.Rudzinskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad pastaraisiais metais „Amici naturae“ pajamos gerokai išaugo – vien mokesčių bendrovė pastaruosius dvejus metus mokėjo bent keturiskart daugiau nei veiklos pradžioje 2016 m.
Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje dirba 2 darbuotojai. O, anot VMI, 2021 m. „Amici naturae“ sumokėjo 4447 eurus GPM – dukart daugiau nei prieš metus ir net keturiskart daugiau nei 2018 m., kai V.Rudzinskas dar dirbo Pilnų namų bendruomenėje.
Anot „Amici naturae“ vadovės R.Jakubonienės, bendrovė išsilaiko iš internetinės prekybos. Šios bendrovės puslapyje ecoherbs.eu prekiaujama žolelių arbatomis ir prieskoniais, kurie pagaminti Pilnų namų bendruomenėje. Prekyboje – ir VALLERY ženklo kvepalai, kuriuos, kaip teigiama puslapyje, sukūrė parfumeris V.Rudzinskas.
Pilnų namų bendruomenės buvę reabilitantai teigė nuolat dirbdavę žolelių ūkyje. Anot R.Jakubonienės, pajamos už parduotas žoleles patenka į bendruomenės sąskaitą, tačiau „Amici naturae“ vadovė atsisakė paaiškinti, į kurią sąskaitą patenka pinigai už internetu privačios bendrovės parduotus tuos pačius žolelių mišinius.
Taisyklės – visiems privalomos
Pilnų namų bendruomenės vadovas L.Mituzas į „Lietuvos ryto“ klausimus atsakė raštu. Pateikiame visus L.Mituzo atsakymus.
– Koks dabar Pilnų namų bendruomenės statusas?
– Ji yra veikianti tradicinė religinė bendruomenė.
– Finansavimo iš ESFA nebegaunate, tad kaip išsilaikote?
– Pilnų namų bendruomenė vykdo įvairias jos Statute numatytas veiklas, iš kurių išsilaiko. – Kiek reabilitantų dabar gydosi bendruomenėje?
– Šiuo metu reabilitacijos programoje dalyvauja keturi asmenys. – ES struktūrinių fondų finansavimas bendruomenei nutrauktas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Dėl kokių priežasčių jis nutrauktas?
– Sutartis nutraukta abipusiu sutarimu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.
– Reabilitantai bendruomenės projektų vadovę R.Jakubonienę kaltina psichologiniu spaudimu, tuo, kad versdavo juos papildomai dirbti net už menkiausius prasižengimus, buvo priešiškai nusiteikusi kunigo P.A.Kanapkos atžvilgiu. Kaip pakomentuotumėte šiuos teiginius?
– Socialinė psichologinė reabilitacijos programa bendruomenėje vykdoma pagal specialistų parengtas ir patvirtintas rekomendacijas. Į reabilitacijos programą atvykę asmenys privalo laikytis vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių. Su šiomis taisyklėmis visi atvykusieji yra supažindinami ir pasirašydami sutinka jų laikytis.
Sėkmingam atvykstančių žmonių sveikimui yra svarbu užtikrinti emociškai saugią aplinką, tad viena iš darbuotojams tenkančių užduočių – užtikrinti, kad klientai laikytųsi vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių.
Bendruomenė savo veiklą vykdo jau 20 metų. Jos vadovų, darbuotojų ir reabilituojamų asmenų santykiai visada buvo grindžiami tarpusavio pagarba ir geranoriškumu. Pastaraisiais metais bendruomenės administracija nėra gavusi skundų dėl darbuotojų, išskyrus dėl kunigo P.A.Kanapkos elgesio.
– Kokie bendruomenės ir jūsų konkrečiai santykiai su kunigu P.A.Kanapka?
– Kunigas P.A.Kanapka buvo paskirtas pagelbėti bendruomenei ir skirtas bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčios rektoriumi. Rektorius reziduoja bendruomenės gyvenamosiose patalpose. Santykiai yra darbiniai, bendruomenėje kiekvienas turime savo pareigas ir atsakomybes.
– Kam priklauso Pilnų namų bendruomenės apartamentai? Kas už tai gauna pajamas?
– Nuomojami kambariai yra bendruomenei priklausančiame pastate. Už nuomą gautos pajamos yra apskaitomos teisės aktų numatyta tvarka ir naudojamos bendruomenės išlaikymui.
– Iki kada Pilnų namų bendruomenės vadovai administruodavo koplyčios aukų dėžutes? Kaip šie pinigai buvo panaudojami ir įforminami?
– Bendruomenės koplyčioje buvo dvi aukų dėžutės. Vieną jų bendruomenė administravo iki 2021 m. gegužės 5 d., kitą – iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pagal nustatytą apskaitos tvarką, surinktos aukos buvo įnešamos į kasą ir naudojamos bendruomenės išlaikymui.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“
