Jo teigimu, nepaisant to, kad karas šiuo metu – pagrindinė ukrainiečių pokalbių tema, gyvenimas vyksta beveik įprastu rimtu, tikintis, kad situaciją pavyks deeskaluoti diplomatiniu būdu.
Kuo gyvena Ukraina?
Ukrainoje, Mariupolyje šiuo metu esantis Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigė jaučiantis šiuo metu šalyje tvyrančią įtampą. Anot jo, gyvenimas Ukrainoje vyksta toliau – organizuojami koncertai, spektakliai, institucijos tęsia savo darbą, vis dėlto, pagrindinė šalies gyventojų pokalbių tema – karas.
„Gatvėje, arba jeigu užeini į kavinę pasišnekėti, tai žodžiai „karas“ arba V.Putinas tikrai yra girdimi. Institucijų veikla nesustoja, automobilių ar žmonių gatvėse gal ir mažiau negu esu įpratęs matyti. Vieną kitą sutinki, sako, kad jau šeimą evakavo tai į Kijevą, tai dar kur“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo A.Medalinskas.
Jo teigimu, evakuacijos planus pasiruošę tiek valstybės, tiek tarptautinių institucijų atstovai. „Be jokios abejonės, visi tikisi, kad nebus karo, bet tikrai nežinia“, – sakė jis.
„Aišku, yra tokių, kurie yra labiau V.Putino rėmėjai, sako, kad V.Putinas tokių dalykų nedarys: „Juk mes esame broliai, gal Kijevo valdžia daro kažką negerai, bet gi mūsų jis nelies, mums turėtų viskas būti gerai“. Yra ir tokių, bet tai labiau prorusiškai mąstantys“, – dėstė politologas.
Pats A.Medalinskas teigė, jog nėra apgalvojęs, ką darytų karo atveju.
„Ne, esu be plano. Nenoriu savęs pervertinti, bet jaučiu, kad mano draugams ukrainiečiams mano buvimas čia svarbus.
Tiesiog prisimenu Sausio 13-osios dienas, kitus dalykus, kaip mums buvo morališkai svarbu, kai tomis įtemptomis dienomis su mumis buvo įvairių šalių demokratinių jėgų atstovai – ir parlamento pastate, ir aikštėje buvo.
Iš tikrųjų dabar Ukraina yra gana panašioje situacijoje, nes viskas priklauso nuo vieno žmogaus – duos jis nurodymą atakuoti, ar vis dėlto išsigąs galimų pasekmių“, – kalbėjo politologas.
Vakarų vaidmuo
A.Medalinskas pasakoja pastebintis kontrastą tarp optimizmo, ateinančio, pavyzdžiui, iš Berlyno dėl Normandijos formato susitikimo ar kitų diplomatinių bandymų deeskaluoti situaciją, ir realios situacijos šalia Ukrainos, tikrai rimtų Rusijos ir Baltarusijos pratybų, Rusijos užblokuotų visų Juodosios ir Azovo jūrų uostų.
„Pratybos vyksta 12 mylių atstumu nuo kranto – jų nesimato, bet Juodojoje jūroje yra susitikę trys laivynai – Juodosios jūros, Baltijos ir Šiaurės jūros laivynas. Ir visi laivai suvežti su desanto galimybėmis – taip informuoja karininkai. Tai yra pakankamai rimti dalykai, bet gyvenimas nesustojo, ir tai yra labai svarbu“, – nurodė politologas.
A.Medalinskas pasakojo, kad vietiniai gyventojai teigiamai vertina Vakarų valstybių lyderių bandymus diplomatinėmis priemonėmis išspręsti gresiantį konfliktą, tačiau pats politologas tokius, kaip Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono susitikimus su V.Putinu Maskvoje vertina gana skeptiškai.
„Jeigu kalbame apie vietinius žmones, tai aišku, kad visi nori, jog diplomatinėmis pastangomis viskas išsispręstų. Kai jiems paaiškini platesnį kontekstą, kad diplomatija turėtų būtų deeskalacija ilgam laikui, o ne deeskalacija iki prezidento rinkimų Prancūzijoje, o paskui jie (Rusijos kariai – aut.past.) vėl ateina, vėl grasina ir reikalauja kažko, tada žmonės geriau supranta karinio šantažo politiką“, – kalbėjo A.Medalinskas.
Politologas po E.Makrono vizito Maskvoje teigė gerai supratęs, kaip stipriai persipina vidaus ir užsienio politika. Jo teigimu, kai branduolinės Vakarų valstybės lyderis, stovėdamas šalia V.Putino, nė žodžiu neužsimena apie neteisėtą Krymo aneksiją, perversmus ar agresyvią politiką, tokiu atveju V.Putino apetitas gali tik augti.
„O jeigu iš tikrųjų dar buvo kalbėta tai, kas nesutarta su Vakarų partneriais, pavyzdžiui, kokia „neutrali valstybė“, tai iš tikrųjų Vakarai patys šauna sau į koją. Šia prasme stipri Vakarų pozicija būtų daug svarbesnis dalykas negu tokia pasiklydusi tarp individualių veiksmų ar interesų“, – pabrėžė politologas.
Neturi laimėjimo scenarijaus?
Savo ruožtu VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė laidos metu svarstė, kad kol vyksta diskusijos, yra bendravimo kanalai, galima tikėtis, kad diplomatija „paims viršų“.
„Problema tokia, kad šioje situacijoje V.Putinui gerų sprendimų nelabai yra. Jau aišku, kad Vakarai neatsitraukia. Jis visomis pajėgomis bando juos suskaldyti, ieškoti galimybių, kad jie nesilaikytų tvirtai. Nes pagrindinė Vakarų stiprybė yra vienybė – jeigu tai žlugtų, tada V.Putinas laimėtų.
Tas gumos tempimas ir eskalacija, ko gero, vyksta tikintis, kad Vakarai atsitrauks, kad vienybė kažkurioje pozicijoje pradės aižėti. Bet, ką matau šiandien, tai kol kas Vakarai pademonstravo neįtikėtiną tvirtybę ir vienybę, norisi tikėtis, kad taip ir bus“, – įvertino M.Šešelgytė.
Politologė pabrėžė, kad kol Vakarai laikosi vieningai, V.Putinas neturi laimėjimo scenarijaus.
„Viena vertus tai ir gerai, nes niekas jam nenusileidžia, kita vertus, yra pavojus, kaip jis yra pasakęs, kad žiurkė kanda, kai ją įvaro į kampą. Kad jis gali pasielgti pakankamai, mums atrodytų, neracionaliai, nes nebėra kelio atgal, o veidą reikia išsaugoti“, – neatmetė M.Šešelgytė.
