„Dabartinė situacija, ko gero, nėra tam pakankama. Aš manau, kad nebuvo tikėtasi, jog Rusija žengs šitą žingsnį, turiu omenyje, pripažins Donecko ir Luhansko pseudorespublikas. Iš dalies todėl, kad pati Rusija nuolat kartojo – Doneckas yra Ukraina, tos teritorijos kada nors sugrįš į Ukrainą, Rusija neturi ambicijų jas aneksuoti ir netgi pripažinti.
Rusija tikėjosi, kad per Minsko susitarimus ir Donbaso reintegraciją į Ukrainą Kremliui palankiomis sąlygomis ji įgytų svertą Kijevo, visos Ukrainos, atžvilgiu, ir per Donbasą neleistų Ukrainai žengti euroatlantinės integracijos keliu.
Dabar, panašu, kad tokių ambicijų teko atsisakyti“, – aiškino ekspertas.
Tiesa, toks Rusijos žingsnis, pasak L.Kojalos, sugriauna Minsko susitarimus ir panaikina bet kokius lūkesčius iš Vakarų pusės, kad šių susitarimų pagrindu yra įmanomas politinis situacijos sprendimas.
„Matyt, kad tas pripažinimas iššauks sankcijas, ką mes ir matome. JAV jas jau pradėjo taikyti ir šiandien plės, ES taip pat, ko gero, jas pradės taikyti. Bet turbūt tai dar nebus pačios griežčiausios sankcijos, nes nėra aišku, ar šitas žingsnis yra paskutinis iš Rusijos pusės“, – tvirtino RESC direktorius.
Eksperto teigimu, nors Rusija pripažino Donecko ir Luhansko pseudorespublikas, kritiniu klausimu gali tapti jų ribos, nes jos nebūtinai turi sutapti su esama demarkacine okupuotų teritorijų ir Ukrainos linija. Rusija, anot jo, gali judėti toliau ir taip plėsti okupuotas teritorijas.
L.Kojala neatmeta tikimybės, kad Rusija gali iš karto imtis karštosios karo fazės.
„Tokia tikimybė yra. Kaip ir minėta, Doneckas ir Luhanskas gali būti naudojamas kaip placdarmas tolesniems kariniams veiksmams, nes Rusija jau daug mėnesių turi sutelktas gausias karines pajėgas ir gali jas naudoti įvairiais būdais. Vienas iš kelių, be abejo, yra tolesnė agresija. Bet nebūtinai tai gali vykti iš karto“, – svarstė RESC direktorius.
Jis mano, kad, jei vis dėlto Rusija ties Donecku ir Luhansku spaustų stabdį, Vakarai tai traktuotų kaip ne patį blogiausią scenarijų.
„Aš manau, kad Vakarai traktuotų esamą situaciją, jeigu ji tuo ir pasibaigtų, kaip ne patį blogiausią įmanomą scenarijų. Doneckas ir Luhanskas ir taip priklausė nuo Rusijos. Faktiškai sienos tarp Rusijos ir Ukrainos ties dabar okupuotomis teritorijomis nebuvo kontroliuojamos“, – kalbėjo L.Kojala.
Išskyrė tris kryptis
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad „sankcijos nėra panacėja“, ir, nors jos gali padėti stabdyti Rusijos agresiją, signalizuoti, jog Vakarai ją smerkia, apsunkinti Rusijos ekonomikos augimą, jos nebūtinai sustabdo V.Putino sprendimus. Todėl, kaip pažymi L.Kojala, į viską reikia žvelgti kompleksiškai.
„Čia išskirčiau tris kryptis. Pirmiausia, aišku, yra pačios sankcijos, grasinimas pačiomis griežčiausiomis sankcijomis, kokios kada nors buvo pritaikytos Rusijai. Tai yra bent iš dalies paveiku, turi efektą, mes nežinome, kokį Kremliaus elito tarpe, bet tai turi tam tikrą efektą.
Antras veiksnys yra apskritai kaip Vakarai kalba apie esamą krizę, agresiją. Tai, kad kalbėjimas yra vieningas, viešai publikuojami Kremliaus galimi scenarijai – bus kuriami pretekstai, bus dezinformacija apie tai, kad neva Donbase vykdomas genocidas – visa tai kuria foną bendrai Vakarų pozicijai.
Šiandien ji yra daug vieningesnė nei 2014 metais, kuomet naratyvą, visą pasakojimą formavo pati Rusija“, – dėstė ekspertas.
Trečiasis veiksnys, kurį jis išskyrė – Rusijos atgrasymo būtinybė mūsų regione.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra vienas veiksnys, bet negalima pamiršti to, kas vyksta Baltarusijoje. Lygiai taip pat, kaip vakar buvo pripažintos Donecko ir Luhansko pseudorespublikos iš Rusijos pusės, taip pat buvo paskelbta, kad Baltarusijoje esantys Rusijos kariniai daliniai ten liks neribotą laiko tarpą“, – pastebėjo L.Kojala.
Tokia padėtis, jo teigimu, blogina ir Baltijos šalių saugumo situaciją. „Mes turime kalbėti ne tik apie sankcijas, bet ir apie tai, kad būtina stiprinti atgrasymą mūsų regione“, – įsitikinęs L.Kojala.
Rusijos prezidentas V.Putinas pirmadienį pripažino Rytų Ukrainos separatistinių darinių – „Luhansko liaudies respublikos“ ir „Donecko liaudies respublikos“ – nepriklausomybę, atverdamas kelią juose dislokuoti šiuo metu prie Ukrainos sienų sutelktas rusų pajėgas.
Maskvos sprendimas pripažinti separatistinius darinius sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pažadėjo įvesti tikslines sankcijas.
