V.Denisenko pastebėjo, kad dabartinė situacija, kai paskelbiama vis kita Rusijos galimo puolimo data, yra neįprastas reiškinys.
„Iš tikrųjų situacija yra gana neeilinė, nes kalbų yra daug. Kalbant apie informacinį karą kaip apie reiškinį, tai kiek yra informacijos, Rusija neigia visus planus kalbant apie įsiveržimą. Kita vertus yra informacija, kad, nežiūrint į tuos pareiškimus, faktiškai išlieka gana didelė koncentracija Rusijos pajėgumų prie Ukrainos sienos ir kad netgi tų pajėgų skaičius didėja.
Natūralu, kad įtampa išlieka, pusės apsikeičia pareiškimais. Čia turime net ne dvi puses, turime JAV, vakarų pusės pareiškimus, turime Rusijos poziciją, Ukrainos poziciją, kuri netgi yra savotiškai prieštaringa. Ukrainos prezidentas siūlė nekelti papildomos panikos ir sulaukė pačioje Ukrainoje kritikos dėl to“, – sakė docentas.
Dalis apžvalgininkų teigia, kad dabartinė griežta Joe Bideno retorika Rusijos atžvilgiu yra sveikintina. Jie teigia, kad taip yra šiek tiek eskaluojama situacija, kad visos pusės suprastų situacijos rimtumą. V.Denisenko sutiko, kad dabartiniai veiksmai yra stipri ir aiški pozicija.
„JAV užėmė labai aiškią poziciją ir ne vien JAV. Visi veiksmai, visi pareiškimai buvo daromi grindžiant poziciją tuo, kad Rusija ruošiasi invazijai, Rusija ruošiasi pradėti plataus masto karą, įsiveržimą į Ukrainos teritoriją. Tie pareiškimai buvo daromi visiškai nežiūrint į Kremliaus pareiškimus ir bandymą išjuokti tuos pareiškimus ar patikinti, kad Rusija nieko neplanuoja. Mes matome gan tvirtą poziciją ir ko gero tai yra savotiškas pokytis.
Rusijos taktika nuo 2014 metų buvo labai aiški, jie darė savo veiksmus, sekė paskui savo interesus, bet viską neigė. (...) Tam tikrą laiką Kremlius kėlė informacinį rūką ir vakarai buvo tame rūke pasimetę. Dabar mes matome labai aiškią ir stiprią poziciją. Galima sakyti, kad pasikeitė požiūris į Rusijos informacinę strategiją“, – dėstė specialistas.
VU KF docentas taip pat pastebėjo, kad nuolatinis galimų invazijos datų viešinimas gali būti ir žalingas Rusijai. Anot jo, jei skelbiamos datos iš tikrųjų būtų tikslios, Ukraina būtų pasiruošusi atremti Rusijos puolimą.
„Jeigu Rusija iš tikrųjų planavo įsiveržimą, nors šito mes nežinome, kalbant apie šią situaciją yra dvi pagrindinės galimybės. Viena, kad Rusija iš tiesų planavo, kita – Rusijos pajėgų koncentracija prie Ukrainos sienos yra tam tikras blefas, šantažas tos pačios Ukrainos ar vakarų.
Jeigu Rusija iš tikrųjų planavo karo veiksmus, tai Ukraina ruošėsi. Yra informacijos, kad paprasti Ukrainos gyventojai ruošėsi irgi ginti savo valstybę, taip pat viso pasaulio dėmesys yra vienaip arba kitaip sukoncentruotas, situacija yra stebima, ką Rusija daro ar planuoja“, – sakė V.Denisenko.
Vis dėlto, vis skelbiant naujas puolimo datas, gali būti pastebimas ir neigiamas to efektas. Anot specialisto, per dažnai skelbiamas pavojus vėliau daug kam gali pasirodyti ir nerimtas.
„Jeigu mes kalbame apie realią karinę grėsmę, tai valstybė agresorė mėgsta daryti tai paslapčia, nes netikėtumo veiksnys yra svarbus puolant, tai šiuo atveju netikėtumo veiksnio kaip ir neliko. (...)
Tokia galimybė visada yra. Turbūt daugelis prisimena tą pasakėčią apie vaiką, kuris rėkė „Vilkas, vilkas!“, o vilkas neateidavo ir kai jau visiems nusibodo, kai niekas nekreipė dėmesio, tas vilkas galiausiai atėjo. Galima sakyti, kad toks pavojus yra“, – perspėjo V.Denisenko.
