Dėkoja už partnerių paramą
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – Liublino trikampio – prezidentai per susitikimą pasirašė deklaraciją, griežtai smerkiančią Rusijos sprendimą pripažinti prokremliškas separatistines Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Prezidentai deklaracijoje Rusijos sprendimą vadina šiurkščiu tarptautinės teisės normų ir principų pažeidimu bei teigia, kad Rusija sąmoningai ir vienašališkai pasitraukė iš Minsko susitarimų, todėl jai tenka visa atsakomybė už tolesnį saugumo padėties Ukrainoje blogėjimą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis tikino, kad kaimynių parama šiuo metu – itin svarbi.
„Jūs esate mūsų draugai, labai svarbūs mūsų draugai. Tai, kad šiandien asmeniškai atvyko tvirti ir ištikimi Ukrainos draugai, Lietuvos prezidentas G.Nausėda ir A.Duda, yra labai svarbu. Vertiname Lenkijos ir Lietuvos draugų pastangas stiprinant mūsų šalių gynybinius pajėgumus, tiekiant ginklus, „Stingers“ sistemas ir už visą paramą ir pagalbą, kuri pasklido po visą Ukrainą ir kurios reikia mūsų kariuomenei“, – kalbėjo A.Duda.
„Mums taip pat labai svarbu, kad Lietuvos ir Lenkijos diplomatai toliau lieka, tęsia savo diplomatinę misiją ir dirba, tai yra labai svarbus paramos ženklas Ukrainos visuomenei“, – pridūrė jis.
Pasak Ukrainos prezidento, bandymai įtvirtinti Rusijos agresiją aktyviai tęsiasi, tačiau atsakas buvo greitas ir tvirtas.
„Vakar ir užvakar buvo paskelbtos sankcijos prieš Rusijos federaciją, tą padarė ir ES, ir JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Mes ir toliau tikimės, kad bus įvestos papildomos sankcijos. Nepaprastai svarbu ir tai, kad Vokietija sustabdė „Nord Stream 2“ dujotiekio sertifikavimą, labai svarbu visiškai sustabdyti šį projektą, kuris naudojamas kaip ginklas prieš Ukrainą ir visą Europą“, – aiškino V.Zelenskis.
Lenkijos prezidentas A.Duda savo ruožtu tvirtino neabejojantis, kad Rusijos federacijos piliečiai nori gyventi taikiai, nori kurti savo ateitį ir būti vertinami kaip geri ir atviri žmonės.
„Mūsų pokalbio metu kalbėjomės apie saugumo klausimus, nes Rusijos veiksmai regione iš tiesų kelia didžiulį nerimą, esame susirūpinę dėl kiekvieno būsimo prezidento Putino žingsnio.
Atidžiai stebime situaciją, deja, tai yra grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui, rytiniam NATO flangui ir ES sienai. <...> Stebime, kaip saugumo sistemos struktūra yra ardoma ir griaunama“, – pažymėjo jis.
Lenkijos prezidentas pridūrė, kad kova šiandien vyksta ne tik už Ukrainos suverenitetą, bet ir už visą saugumo sistemą tiek Europoje, tiek pasaulyje.
„Turime užtikrinti kiek įmanoma greičiau, kad būtų atkurtas saugumas ir tvarus vystymasis. Mes labai tikimės, kad karas neprasidės, todėl raginame prezidentą Putiną ir tuos, kurie atsakingi už sprendimų priėmimą Rusijoje, susilaikyti nuo įsakymų imtis karinės agresijos prieš Ukrainą“, – kalbėjo A.Duda.
„Raginame Rusijos federaciją nutraukti esminius tarptautinės teisės principų pažeidinėjimus, Rusija privalo laikytis tarptautinių susitarimų, jei ji save laiko didžia tauta ir tarptautinės tvarkos dalimi. Raginame Rusiją išvesti karius iš Ukrainos pasienio, raginame Rusiją susilaikyti nuo bet kokių tolimesnių karinių veiksmų“, – dėstė Lenkijos vadovas.
G.Nausėda: Ukrainą palaikysime visomis priemonėmis
Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena.
„Atvykau pasakyti savo draugui Volodymyrui – Lietuva yra su jumis, Ukraina. Įžūlus Rusijos elgesys, kurį dabar matome, deja, nestebina. Prieš aštuonerius metus jis prasidėjo Kryme, vėliau – Donbase, o dabar Rusija žengia dar vieną begėdišką žingsnį per raudonąją liniją.
Pasakysiu aiškiai – Luhanskas ir Doneckas yra ir visada bus Ukrainos dalis. Lietuva nepripažins jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Pasak jo, Ukraina gali tikėtis tiek Lietuvos, tiek visos tarptautinės bendruomenės paramos.
„Mes palaikysime brolišką tautą, Ukrainą palaikysime visomis įmanomomis priemonėmis“, – pabrėžė G.Nausėda.
Visgi, pasak prezidento, būtina ir toliau kalbėti apie griežtas sankcijas Rusijai.
„Tik ryžtingas atsakas gali sustabdyti tolesnį konflikto eskalavimą. NATO taip pat turi pasiųsti aiškų signalą, kad atvirų durų politika – kertinis NATO organizacijos principas – nebus keičiama. Jokia pasaulio šalis neturi teisės menkinti suverenios valstybės sprendimo būti kokios nors organizacijos ar aljanso dalimi. Neturime leisti, kad karinė grėsmė ir smurtas taptų lemiamu veiksniu“, – kalbėjo G.Nausėda.
ES antradienį sutarė dėl naujo sankcijų paketo Rusijai, kuriame – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai. Sankcijas Rusijai taip pat įvedė JAV, Jungtinė Karalystė bei kitos šalys.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, ES užsienio reikalų ministrų sutartas sankcijų paketas praktiškai nesiskiria nuo to, kokį Rusijai jau įvedė JAV, Didžioji Britanija, Kanada.
