Kelis kartus per savaitę varginančias hemodializės procedūras kenčiantys pacientai dažnai jaučiasi lyg medikų verslo finansuotojai.
Nors įstatymai garantuoja paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą, pasipelnyti siekiantys medikai neretai pradeda juos vilioti iš vienos klinikos į kitą.
„Lietuvos rytui“ tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, jog dažniausiai pacientus siekiama pervilioti ten, kur patys gydytojai turi interesų. Pavyzdžiui, yra klinikos dalininkai arba akcijų turi jų šeimos nariai.
„Jei apsispręsime eiti į vieną kliniką, ji už mus iš valstybės gaus pinigų“, – apie verslą, į kurį įsisuko dalis medikų, pasakojo Klaipėdos rajono gyventojas Gintaras, kuriam hemodializės paslaugos atliekamos nuo 2018 metų vasaros.
Palatoje – reklama
Gydydamasis Klaipėdos jūrininkų ligoninėje jis tapo liudininku, kaip pacientai viliojami į privačias klinikas.
Prie jo palatos kaimyno priėjusi medikė jam siūlė naudotis klinikos „Nefrida“ paslaugomis – esą kitose Klaipėdos klinikose, taip pat ir pačioje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, teikiamos nekokybiškos paslaugos.
Išgirdęs tokį pareiškimą iš gydytojos, kuri pati dirba toje ligoninėje, ligonis sutriko ir nežinojo, kaip jam toliau elgtis.
Tuomet įsikišo pokalbį girdėjęs Gintaras. Jis priminė, kad pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, kuri yra arčiausiai namų ar kurią lengviausia pasiekti.
Pacientų teises priminęs Gintaras iš gydytojų sulaukė replikų, esą jis užsiima propaganda, tačiau, jo nuomone, nesąžiningai elgėsi patys medikai: „Tokiais atvejais turėtų galioti reklamos įstatymas – savo paslaugas gali reklamuoti kaip nori, bet neturi teisės peikti kitų.“
„Gydytojas yra oficialus asmuo. Jis pacientui turėtų paduoti hemodializės procedūras atliekančių klinikų sąrašą, o ligonis pats galėtų pasirinkti“, – svarstė gargždiškis.
Jo nuomone, su privačiu verslu susiję medikai į savo konkurencinę kovą neturėtų įtraukti pacientų: „Aš laukiu inkstų transplantacijos ir dėl to lankausi tiek Kauno, tiek Vilniaus klinikose. Kaip atrodytų, jei Kauno medikai sakytų, kad kolegos Vilniuje dirba blogai, o vilniečiai peiktų Kauno gydytojus?“
Susidomėjo ir politikai
Kad daliai ligonių būtinos hemodializės paslaugos kai kuriems medikams tampa pasipelnymo šaltiniu, dar praėjusių metų lapkritį pradėjo svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Komiteto nariai nutarė kreiptis į specialiąsias tarnybas ir Seimo Antikorupcijos komisiją, kad išsiaiškintų, kurie valstybinėse įstaigose dirbantys medikai turi privačių gydymo įstaigų akcijų.
Nuvilioję pacientus į šias klinikas medikai joms garantuoja valstybės finansavimą. Už hemodializę gydymo įstaigoms moka Valstybinė ligonių kasa, o viena tokia procedūra kainuoja apie 150 eurų.
Tampa pelningu verslu
Per savaitę vienam pacientui atliekamos trys hemodializės procedūros ir tai trunka tol, kol ligonis sulaukia inkstų transplantavimo. Dėl prastos sveikatos būklės ir gretutinių ligų kai kuriems pacientams transplantacija negalima, todėl hemodializės procedūros jiems atliekamos metų metais.
Vadinasi, įsteigus privačią kliniką ir užsitikrinus pacientų srautą tai gali tapti itin pelninga veikla.
Ambulatorinės hemodializes paslaugas teikiančios privačios medicinos įstaigos Lietuvoje pradėjo kurtis daugiau nei prieš dvidešimt metų. Viena tokių ir buvo gydytojo Vaclovo Vainausko įkurta klinika „Nefrida“ Klaipėdoje.
Medikai tapo akcininkais
Vėliau jos akcininkais tapo nemažai valstybinėse ligoninėse dirbančių medikų.
Bendrovės „Nefrida“ akcininkų sąraše – net trys Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriaus medikai – Vilija Deimantavičienė, Almina Kasiliauskienė ir Mindaugas Diržinauskis.
M.Diržinauskis yra ir šio skyriaus vedėjas. Ilgus metus šioje ligoninėje yra dirbęs ir pats „Nefridos“ įkūrėjas V.Vainauskas. Jis priklauso ir Privačių dializės įstaigų asociacijos valdybai.
Pažeidimus įrodyti sunku
Situacija Klaipėdos jūrininkų ligoninėje žinoma ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus patarėjo Vytauto Žerlausko teigimu, šiuo metu jau tiriama, ar medikai nenusižengė įstatymams.
„Medikai savo pacientams negalėtų siūlyti paslaugų tų įstaigų, kuriose tuo pat metu dirba jie patys“, – teigė V.Žerlauskas. Jo teigimu, keliose įstaigose vienu metu dirbantys gydytojai pirmiausia turėtų paisyti viešojo intereso ir nusišalinti nuo sprendimų, kur tolesnių paslaugų turėtų būti siunčiami ligoniai.
Tai įrašyta visų didžiųjų ligoninių, tarp jų ir Jūrininkų ligoninės, korupcijos prevencijos taisyklėse, tačiau ar to laikomasi, patikrinti nelengva.
„Teiginį „gydytojas rekomendavo“ ar „nerekomendavo“ patikrinti sunku, jei šalia nėra to gydytojo ar paciento. Geriausiai situaciją galėtų apibūdinti ir į šį klausimą atsakyti patys pacientai“, – teigė V.Žerlauskas.
Kaip „Lietuvos rytui“ patvirtino vienas pacientų Gintaras, Jūrininkų ligoninės pacientai hemodializės paslaugų viliojami būtent į „Nefridą“. Kalbama, kad kitų klinikų paslaugomis besinaudojantiems pacientams net sudaromos kliūtys patekti į Jūrininkų ligoninę.
Taisyklės – tik formalumas
Ligoninių vadovų patvirtintose taisyklėse nurodyta ir tai, kad keliose gydymo įstaigose dirbantys medikai tai turi nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijose. Tačiau ar visi jie tai deklaruoja, ministerija nekontroliuoja – už tai atsakingi gydymo įstaigų vadovai.
Kad ligoninių skelbiamos antikorupcijos taisyklės dažnai ir lieka tik raštuose, pastebėjo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Prieš keletą mėnesių su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais susitikęs A.Dulkys pažymėjo, kad korupcijos rizika sveikatos sistemoje yra itin didelė: „Šiandienė situacija rodo, kad gydymo įstaigos tik formaliai atlieka antikorupcijos veiklą, jos apraiškų tyrimus.
Ar ne keista, kad nė viena gydymo įstaiga nėra gavusi nė vieno pranešimo per įstaigų pranešėjų kanalus? Atliekant viešuosius pirkimus tik viena įstaiga naudojasi interesų konfliktų valdymo įrankiais, o tai signalizuoja, kad įstaigos nemoka arba nenori atpažinti galimų interesų konfliktų – tai prisidėtų prie skaidrumo sistemoje.“
Ministro žodžius įrodo ir faktai: M.Diržinauskis, kuris yra Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriaus vadovas, drauge yra ir vienas UAB „Nefrida“ akcininkų. Tačiau to gydytojo viešojoje deklaracijoje Valstybinės tarnybinės etikos komisijos tinklalapyje nematyti – tokios deklaracijos paprasčiausiai nėra.
Interesų konflikto nemato
Priešingai nei Sveikatos apsaugos ministerija, Jūrininkų ligoninės administracija jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto neį- žvelgia.
„Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai, kaip ir kitų gydymo įstaigų medikai, gali dirbti ir kitose įstaigose ar būti akcininkais. Tai neprieštarauja šalyje galiojantiems įstatymams. Medikai yra deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus, o pagrindinėje darbovietėje sąžiningai ir atsakingai atlieka savo pareigas“, – teigiama ligoninės atsiųstame atsakyme.
Šiuo metu galimomis Jūrininkų ligoninės pacientų vilionėmis į privačias klinikas susidomėjo ir SAM, ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Kokie sprendimai bus priimti siekiant daugiau skaidrumo pacientų teisėje rinktis paslaugą laisvai, „Lietuvos rytas“ skaitytojus informuos, kai institucijos baigs savo tyrimus.
Dirbti trūksta jėgų
„Mums nėra nei švenčių, nei poilsio dienų“, – apie tris kartus per savaitę atliekamas hemodializės procedūras pasakojo Gintaras.
Viena hemodializės procedūra vyksta apie 4 valandas. Tačiau nemaloniausi dalykai prasideda po hemodializės.
Gintaras pasakojo, jog po kiekvienos procedūros jaučiasi lyg po visą naktį trukusių išgertuvių. Tokia savijauta trunka nuo kelių valandų iki kelių parų.
„Kartais net kyla minčių, ar verta gyventi nuo dializės iki dializės, o gal geriau metus laisvai pagyventi, ir viskas. Tačiau gydytojai vis randa motyvų – gal atsiras donoras, o gal bus sukurtas dirbtinis inkstas“, – atvirai kalbėjo vyras.
Gintaras, kaip ir dauguma sergančiųjų panašiomis ligomis, šiuo metu nedirba. Žmones, kuriems reikia hemodializės, į darbą priima retas darbdavys: „Mes būname nedarbingi mažiausiai tris dienas per savaitę, be to, neaišku, kas gali atsitikti kitomis dienomis – gal pakils kraujospūdis, o gal temperatūra.“
Sveikatos apsaugai – dėmė
Vasario pradžioje STT paskelbtame Lietuvos korupcijos žemėlapyje nurodyta, kad 2021 metų rudenį atsakydami į atvirą klausimą apie labiausiai korumpuotas institucijas net 49 proc. apklaustųjų nurodė sveikatos apsaugos įstaigas.
Po jų rikiuojasi teismai (38 proc), Seimas (31 proc.) savivaldybės (23 proc.).
Lyginant su 2020 metais, pokyčiai nėra dideli. Įmonių atstovų nuomone, labiausiai korumpuotos yra gydymo įstaigos – 36 proc. (2021 m. buvo 31 proc.), antrojoje vietoje – teismai – 29 proc. (buvo 32 proc.), trečiojoje – Seimas – 25 proc. (buvo 27 proc.) ir ketvirtojoje – savivaldybės – 24 proc. (buvo 29 proc.).
Sveikatos apsaugos įstaigas kaip labiausiai korumpuotas nurodė ir valstybės tarnautojai – 47 proc. (2020 m. buvo 47 proc.). Toliau eina savivaldybės, Seimas ir teismai.
Kaip labiausiai paplitusius korupcinius reiškinius gyventojai nurodė naudojimąsi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais (37 proc.) ir atsidėkojimą gydytojui pinigais po sėkmingai atliktos operacijos (32 proc.).
(17 proc.) pripažino davę kyšį sveikatos priežiūros įstaigose.
