Tuo pačiu R.Lopata svarstė, jog atėjo atėjo metas pagalvoti ir apie sankcijas ryšių su sankcionuotais rusų verslininkais turinčioms Lietuvos įmonėms.
Krūptelėti privertęs pareiškimas
ES antradienį sutarė dėl naujo sankcijų paketo Rusijai, kuriame – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai. Sankcijas Rusijai taip pat įvedė JAV, Jungtinė Karalystė bei kitos šalys.
Politologas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas, liberalas Raimundas Lopata „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad vieninga JAV ir Europos Sąjungos (ES) reakcija dėl sankcijų Rusijai rodo, jog V.Putinui pavyko suvienyti Vakarus.
„Ta pradžioje buvusi miuncheniška atmosfera dingo. Tiesa, ne visose Vakarų valstybėse – šiandien turbūt visus privertė krūptelėti D.Trumpo pasisakymas V.Putino atžvilgiu, bet tai, regis, daugiau išimtis negu bendra taisyklė ir tas iš tikrųjų yra sveikintina“, – kalbėjo R.Lopata.
Buvęs JAV prezidentas D.Trumpas antradienį gyrė V.Putino invaziją į Rytų Ukrainą. „Tai stipriausios taikdariškos pajėgos, kokias esu kada nors matęs“, – jis pareiškė tinklalaidėje, pridūręs, kad JAV reikėtų jų „prie savo pietinės sienos“, turėdamas omeny migrantus iš Meksikos pusės.
Seimo narys svarsto, kad D.Trumpas tokiais pareiškimais ruošiasi dar kartą kandidatuoti į JAV prezidento postą 2024 metų rinkimuose.
„Matyt, ir naujųjų respublikonų tarpe tokios nuotaikos yra, ir, aišku, tam tikras išskirtinumas. Bet, tiesą sakant, jo visas kalbėjimas, leksika yra ta pati. Apskritai turbūt D.Trumpui būtų galima užduoti klausimą, ar jo politika jam prezidentaujant neatvedė tame tarpe į tai, kas dabar vyksta“, – pastebėjo R.Lopata.
„Jo blaškymasis ir net bandymai atsisakyti narystės NATO suteikė peno Kremliui galvoti apie tai, kad Vakarai nėra vieningi ir krizinėse situacijose neprieis prie vieningos nuomonės, o tai jam atveria kelią manevruoti, kovoti dėl savo įtakos sferų plėtimo“, – pridūrė jis.
Pasekmės – apskaičiuotos?
Nors karas Ukrainoje vyksta nuo 2014 metų, būtent galimas Vakarų abejingumas, anot R.Lopatos, buvo viena iš priežasčių, kodėl Rusija staiga nebeslepia šio karo užaštrėjimo.
„Pirmiausiai yra galvojimas, kad Vakarai išliks Miuncheno dvasioje, antra – tokiai operacijai reikalingos normaliai parengtos ir sutelktos karinės pajėgos. Matyt, suveikė V.Putino kruopštūs skaičiavimai, kad net jeigu ir bus atsakas iš Vakarų ir Ukrainos, jis galės jį atlaikyti“, – svarstė Seimo narys.
Ar V.Putinas vis dar skaičiuoja galintis atlaikyti galimas invazijos į Ukrainą pasekmes, anot liberalo, paaiškės per kelias dienas.
„Iniciatyva priklauso V.Putinui, ir tas neramina. O ką darys, paaiškės per porą dienų – kariškiai galėtų paaiškinti, kiek gali būti sutelkti kol kas ne visai maistu aprūpinti, išvarginti rusų kariai, kaip matome iš nuotraukų. Tai arba jie juda tolyn, arba grįžta į savo bazes“, – įvertino politikas.
Košmariškas paveikslas
Paklaustas, ar yra tokios Vakarų atsako priemonės, kurioms Rusija būtų nepasiruošusi, R.Lopata suabejojo.
„Sunku pasakyti, kam Rusija gali būti nepasiruošusi. Man atrodo, jie net ramūs, kai mes kalbame apie galimybę atjungti ją nuo visų finansinių srautų ir resursų. Matyt, neatsitiktinai prieš ar per visus tuos įvykius pasirodė žinutės apie tą tikrai nemažą piniginį rezervą, kurį rusai yra sukaupę“, – svarstė jis.
Nepaisant to, Seimo narys įsitikinęs, kad Didžiosios Britanijos įvedamos sankcijos artimiausiai V.Putino aplinkai – trims oligarchams, vadinamiems Rusijos prezidento draugais, gali suduoti smūgį Kremliaus režimui.
„Britai yra paruošę mechanizmą, kaip elgtis su rusų oligarchais, esančiais Didžiojoje Britanijoje, ir tas mechanizmas yra labai svarbus atjungiant juos iš gyvenimo Anglijoje – tai gali būti nemažas smūgis V.Putino režimui.
Atvirai pasakius, žiūrint į šiuos dalykus, į kovą su rusų kapitalu užsienio valstybėse, man atrodo, atėjo metas ir mums pagalvoti apie sankcionavimą tų mūsų verslo subjektų, kurie turi ryšių su sankcionuotais rusų vadinamaisiais verslininkais“, – kalbėjo R.Lopata.
V.Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra atvira dialogui ieškant diplomatinių sprendimų, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad Rusijos interesai jiems yra nediskutuotini. R.Lopatos teigimu, tokiais pareiškimas Kremlius braižo savo menamas raudonas linijas, pirmiausiai dėl Ukrainos.
„Kalbėdami apie interesus paprastai jie kalba apie Rusijos saugumo interesus. Visa ši istorija primena tą rusų baimę, kai jie skaito Z.Bžežinskio teorinius veikalus, kuriuose ne kartą pabrėžta, kad sutvardysime Rusiją, jeigu Ukraina bus Vakaruose. Tai šis paveikslas jiems košmaras, ir prieš šį košmarą jie kovoja“, – dėstė R.Lopata.
