Siunčia žinutę nerimaujantiems lietuviams
Pasak ministrės pirmininkės, „tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, turėtų tas iliuzijas kuo greičiau prarasti“.
„Kaip valstybė, kuri tikrai daug dėmesio skiria Ukrainos situacijai ne tik šiomis dienomis, bet jau gana ilgą laiką, kalbėdama apie Ukrainos europinę perspektyvą, jos aiškumą ir apčiuopiamumą, ir apie konkrečiai dabartinę situaciją, kai prieš Ukrainą yra pradėtas karas, ir kuriam net ir kariauti Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurios tiekia ir ginkluotę Ukrainos kariuomenei, tai aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu.
Bet visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai, ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų.
Man atrodo, kad tai politinėje retorikoje nėra kažkoks labai nuostabus dalykas. Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, Vyriausybe, manau, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės, valdžios institucijos daro nemažai, kad Ukrainai padėtų“, – tvirtino premjerė.
Ji priminė, jog Lietuvoje įsigaliojus sprendimui dėl nepaprastosios padėties, žmonėms nerimauti nereikėtų. Ji esą paskelbta tikrai ne dėl to, kad Lietuvos gyventojams kiltų grėsmė.
„Visiškai net ir priešingai, sakyčiau – tikrai susilaukiame beprecedentės savo partnerių ir dvišaliu pagrindu, ir per NATO liniją, paramos. Turbūt visi mato, kad į Lietuvą atvyksta ir daugiau pajėgų, ir daugiau technikos, ir ginkluotės, kuri yra svarbi užtikrinant Lietuvos saugumą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, pastaruoju metu matomas paūmėjęs dezinformacijos srautas, tačiau privaloma išlikti budriems ir atidžiai stebėti situaciją. Ji siunčia žinią ir tiems, kurie apimti išgąsčio suskubo išsigryninti pinigų.
„Esame pastebėję taip pat šiokį tokį suaktyvėjimą žmonių, pasiimant grynuosius pinigus iš bankomatų. Nors tokia reakcija yra žmogiška ir čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas, vis dėlto reikėtų nepervertinti būtinybės tai daryti ir tai daryti dabar, ir ypatingai nesijaudinti, jei atėjus į kažkokį bankomatą nerasite ten grynųjų pinigų, kadangi dėl didelės paklausos gali susidaryti tokie momentai, kai dar kažkokie bankomatai nebus papildyti. Bet jokių kitų problemų tikrai nėra, situacija stebima“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė taip pat priminė, jog ketvirtadienį startavo Vidaus reikalų ministerijos ir nevyriausybininkų pagalbos programa Ukrainos piliečiams, kurie galimai trauksis iš Ukrainos dėl karo veiksmų.
„Vos paskelbus šitą mechanizmą per nevyriausybinių organizacijų platformą, yra nemažai žmonių, kurie jau pasiūlė savo turimą turtą tam, kad galėtų priimti Ukrainos žmones. Už tai esu labai dėkinga“, – kalbėjo I.Šimonytė, pridurdama, kad didesnio masto pagalbos priemones ruošia ir Vyriausybė.
„Toliau renkame poreikius, ieškome, kuo galime juos papildyti. Bus sprendimų ateinančią savaitę dėl medicininės pagalbos, dėl kitos pagalbos, kurią galėsime greitai mobilizuoti, ir žinoma, toliau brazdiname savo partnerių kitose tarptautinėse organizacijose stygas dėl kuo griežtesnių sankcijų ir kuo griežtesnio atsako į Putino agresiją“, – tikino I.Šimonytė.
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, tačiau tarp ES šalių narių lieka aiškių nesutarimų dėl dar nepanaudotos galimybės atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Paklausta, ar įmanoma izoliuoti Rusiją nuo globalios finansų rinkos nepanaudojant SWIFT instrumento, premjerė teigė, kad šios priemonės nepanaudojimą kol kas galima laikyti kaip taktinį sprendimą, norint išlaikyti derybinį svertą.
„SWIFT instrumentas yra labai greitas, kita vertus, nėra taip, kad yra išjungiamas kažkoks SWIFT mygtukas. Paprastai, kada taikoma tokia sankcija, yra konkretūs subjektai, kuriems ta prieiga yra panaikinama. Žinoma, paprastai tai būna didžioji dalis pagrindinių finansinių institucijų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pirmas sutarimas dėl sankcijų buvo antradienį, antras sutarimas – vakar.
Tarp šių dviejų sprendimų yra dviejų dienų tarpas. (...). Galima galvoti, kad čia yra taktiktos klausimas, ar iš karto nori išnaudoti labai, labai stiprias opcijas, ar tas opcijos vis dar paliekamos kaip tam tikras derybinis svertas, bandant kažkuo įtikinti“, – nurodė I.Šimonytė.
„Jeigu pasižiūrėsite į šios dienos finansų rinkas, gali atrodyti, kad finansų rinkos nutarė, jog nieko baisaus neatsitiko – kadangi rublis šiek tiek pakilo, akcijų vertė šiek tiek pakilo. Tačiau reikia viską matyti kontekste – akcijų rinkos, kad šiandien dar SWIFT nėra. Bet mes visi puikiai žinome, kad tos opcijos yra ant stalo“, – pridūrė premjerė.
URM: Rusija nutekino medžiojamų asmenų sąrašus
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pristatė poveikio priemones, kurių Lietuva sieks reaguodama į Rusijos veiksmus prieš Ukrainą.
„Iš karto kviesime priiminėti trečiąjį sankcijų paketą, kur kviečiame eiti į stipresnes sankcijas. Pirmiausiai, (atjungimas nuo – aut.past.) SWIFT, oligarchų ir jų šeimos narių sankcionavimas, ko dabar nėra. Ir apskritai reikia eiti ta linkme, kad Rusija turi būti izoliuota politiškai ir ekonomiškai, suspenduojama narystė tarptautinėse organizacijose. Ir, labai svarbus žingsnis, kuris tikrai galėtų būti žaidimo pakeitimas – tai naftos ir dujų importo atsisakymas, nekalbant apie kitų pilna apimtimi finansinės rinkos sankcionavimų“, – pristatė M.Adomėnas.
Anot viceministro, Lietuva imsis veiksmų siekdama apsaugoti Rusijos ir Baltarusijos piliečius, bandančius priešintis Kremliaus režimui.
„Baltarusijos ir Rusijos pilietinės visuomenės, esančios Kijeve, situacija yra problemiška. Žinome apie sąrašus medžiosiamų asmenų, kuriuos Rusija nutekino. Imamės veiksmų, kad tie žmonės galėtų būti perkelti į Šengeno valstybes, į Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir į Lietuvą“, – kalbėjo M.Adomėnas.
