Prieš septynerius metus valdžią mieste perėmęs V.Matijošaitis dėl visų miesto nesėkmių daugiausia kaltino būtent A.Kupčinską ir jo bendražygius.
Meru išrinktas V.Matijošaitis dar ilgai nesiliovė stebėtis, kodėl daugybę metų savo rankose Kauną laikę konservatoriai jį prižiūrėjo taip aplaidžiai.
Galbūt V.Matijošaitis šiek tiek ir persistengė vertindamas ankstesnių vadovų įtaką pokyčiams mieste, konservatoriams po skaudaus pralaimėjimo tąkart beliko nuryti karčią piliulę. Dar kartesnė pasitaikė 2019-ųjų pavasarį, kai V.Matijošaitis mero rinkimuose tiesiog sutriuškino konservatorę J.Šiugždinienę.
Kauno aukso amžiumi galima laikyti ketverius metus po 2016-aisiais vykusių Seimo rinkimų, kuriuose įtikinamą pergalę šventė valstiečiai, o V.Matijošaitis atvirai rėmė jų lyderius R.Karbauskį ir S.Skvernelį.
Pastarasis tapo Vyriausybės vadovu ir mielai užsukdavo į Kauną, o kartą net neatsispyrė pagundai kartu su V.Matijošaičiu paragauti spurgų legendinėje Spurginėje Laisvės alėjoje.
Nors V.Matijošaitis visada purtėsi artimos draugystės su S.Skverneliu, jis pastarąjį vadino geriausiai dirbusiu Vyriausybės vadovu šalyje ir neneigė šio politiko indėlio vykdant svarbiausius projektus mieste.
Kai po 2020-ųjų rudenį vykusių Seimo rinkimų parlamente ir Vyriausybėje įsitvirtino konservatoriai, susidarė įspūdis, kad Kaunui ateina juodos dienos ir gali būti sužlugdyti net tie projektai, kuriems jau buvo numatytas finansavimas.
V.Matijošaičio santykių su valdančiaisiais pradžia nebuvo daug žadanti, praėjusių metų pradžioje bendravimo galimybes smarkiai ribojo įsisiautėjusi pandemija.
Pirmasis V.Matijošaičio ir konservatorių premjerės I.Šimonytės pokalbis vyko nuotoliniu būdu. Jo metu miesto valdžios komanda pristatė Vyriausybės vadovei svarbiausius projektus, kurie jai pasirodė įspūdingi. Galbūt todėl, kad meras nedejavo dėl lėšų stygiaus ir nieko neprašė.
Šiek tiek vėliau dar vienas, jau gyvas, susitikimas įvyko Kaune ir galima spėti, kad santykius kaustę ledai pradėjo tirpti.
Šiemet sausį I.Šimonytė tapo vienu svarbiausių svečių Nemuno saloje vykusios programos „Kaunas 2022“ atidarymo iškilmėse ir kėlė taurę už Europos kultūros sostine tapusio Kauno sėkmę.
Aplinkybės taip susiklostė, kad tiek V.Matijošaitis, tiek I.Šimonytė atsidūrė policijos tyrėjų akiratyje dėl kaukių nedėvėjimo „Žalgirio“ arenoje vykusio priėmimo metu.
Jeigu jie bus pripažinti pažeidėjais, abu politikai atsidurs vienoje valtyje. Atrodo, vis tik sveikas protas nugalėjo ir šis beprasmis tyrimas bus nutrauktas.
Galima būtų kalbėti net apie beužsimezgančią draugystę tarp V.Matijošaičio bei I.Šimonytės, nes jie buvo sutarę šią savaitę vėl susitikti ir aptarti svarbiausius reikalus.
Galbūt V.Matijošaitis tokiu būdu mėgina sugundyti Vyriausybės vadovę keliomis gražiomis, bet labai brangiomis idėjomis. Visi didieji projektai Kaune jau baigiami, jiems lėšos numatytos, o štai dėl Kėdainių tilto, M.K.Čiurlionio koncertų centro bei šliuzo Kauno hidroelektrinėje dar tvyro nežinia.
Sumanymai įspūdingi, tačiau miestas nepajėgs jų įgyvendinti savo jėgomis.
Tik dėl itin svarbių tarptautinių įvykių Ukrainoje šis susitikimas buvo atšauktas, tačiau Vyriausybės vadovė I.Šimonytė turbūt suras laiko išsiaiškinti Kauno valdžios sumanymus, jeigu jie jai pasirodė įdomūs.
O V.Matijošaitis turbūt įsitikino, kad ir su konservatorių valdoma Vyriausybe galima kalbėti ir reikės tai daryti dar daugiau kaip dvejus metus, o priešprieša su Kauno konservatoriais labiau primena žemesnės lygos krepšinio rungtynes.
Juk dauguma projektų reikalingi ne merui ar kauniečiams, o visai šaliai. Geriau ką nors siūlyti, prašyti ar net reikalauti, negu nieko nedaryti.
Tai nėra išmaldos prašymas ar nusižeminimas, o šalies valdžios pareiga paremti ir palaikyti šaliai naudingus sumanymus.
