Klausimai dėl karių rezervo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui pareiškė, kad ateinančios 24 valandos Ukrainai bus lemiamos.
Gynybos analitiko Egidijaus Papečkio teigimu, ši diena gali parodyti, jog Rusija iniciatyvos mūšio lauke atgauti nebegali.
„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje visiškai prarado iniciatyvą, bando keisti savo veikimo taktiką, tačiau greitai to padaryti negalima. Pasimatė visos Rusijos kariuomenės spragos, apie kurias kalbėta anksčiau ir kurios išryškėjo dabar. Be to, neužilgo Ukrainą pasieks ginkluotė iš NATO ir kitų Vakarų valstybių, tame tarpe Švedijos, kuri labai reikalinga ukrainiečiams“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo E.Papečkys.
Viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad Rusija pirmoms karo dienoms į Ukrainą išsiuntė prasčiau apmokytus karius. Kiek tikėtina, kad Rusija dar turi didelio rezervo, galinčio reikšmingai pakeisti šio karo eigą?
„Vakar jau matėme kontraktininkus – elitų elitą, specialios paskirties žvalgybinių padalinių karius, kurie, sunaikinus jų automobilius, kuriais jie atvyko, išsibėgiojo po sandėliukus kaip vaikėzai, ir ukrainiečiai juos iš ten parsivedė užsukę ausį.
Be abejo, vietomis matėme ir mažų padalinių, kurie pademonstravo taktiką miesto mūšiuose, greičiausiai dalis iš jų įgijo patirtį Sirijoje. Tačiau matome, kad tokia dalis nėra didelė, ir kažkokios stebuklingos V.Putino gvardijos su meškos kailio kepurėmis mes neišvysime.
Vis dėlto, Rusijos pusėje tebėra didelė žmonių ir technikos persvara. Nereikia manyti, kad ukrainiečiams visa tai sekasi lengvai – jie kovoja sunkiai, patiria nuostolius, ir Rusija vis dar turi persvarą. Tačiau tikėtina, kad ši diena atneš Ukrainai dar aiškesnę pergalę ir parodys, kad Rusija iniciatyvos mūšio lauke atgauti nebegali“, – įvertino E.Papečkys.
Desperacijos veiksmai
Karybos ekspertas Deividas Šlekys „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė, kad Rusijos desperacija pasiekti tam tikrų pergalių kare prieš Ukrainą gali reikšti Rusijos strategijos pokyčius, o šie – didesnes civilių aukas.
Ukrainai skaičiuojant 352 nužudytus civilius, D.Šlekys teigė bijojęs, kad jau šiai dienai civilių aukų skaičius bus kur kas didesnis. Anot jo, tam tikros priežastys greičiausiai kol kas stabdo V.Putiną uždegti žalią šviesą rusų kariams „šauti kur nori, su kuo turi po ranka“.
„Jeigu intencija yra, o ji, atrodo, tokia buvo, nuversti V.Zelenskio valdomą administraciją ir pastatyti marionetinį prezidentą, tada nenori sukurti savo marionetiniam naujam prezidentui galvos skausmą įtikinant populiaciją, kurios civilius žmones ką tik žudei, kad vis dėlto esame draugai“, – pastebėjo D.Šlekys.
„Kadangi šis planas vis labiau ir labiau stringa, atrodo, kad gera gynyba verčia V.Putiną permąstyti politinius tikslus. Jeigu bus desperacija bent kažką laimėti, tada ta desperacija gali baigtis tuo, kad bus duotas įsakymas pilnai apsupti tą patį Kijevą, ar Charkovą, ir pasitelkus sunkiąją artileriją, įvairias raketines sistemas, valyti kvartalą po kvartalo.
Tačiau tai būtų desperacija ir signalas, kad Rusija supranta, jog nebeįmanoma greitai laimėti. Jie eitų į apsiausties formatą, kas reiškia ištęstą laike kariavimą, o tai nebūtinai žaistų Maskvos naudai, nes tada įsijungia kiti kontekstai, tas pats sankcijų efektas labiau jaustųsi. Bet tai, deja, reikštų tik didesnes žmonių žūtis“, – įvertino D.Šlekys.
Rusijos kariuomenės klaidos
Vardydamas taktines Rusijos kariuomenės klaidas gynybos analitiko E.Papečkys pirmiausiai pabrėžė rusišką „netvarką“.
„Visiškai neorganizuota logistika, neorganizuotas bendradarbiavimas tarp atskirų dalinių ir dėl ginklų rūšių, dideli nuostoliai pasalose, elementarių karybos taktikos abėcėlės elementų nesilaikymas mūšių lauke ir žygyje. Nesugebėjimas smūgiuoti kumščiais – tai yra, išmėtant pajėgas po įvairius taškus ir nesugebant vienoje ar keliose vietose sukoncentruoti galingų smūgių.
Ukrainiečiai juos pasitiko jau turėdami vakarietiškos kariuomenės požiūrį, tuo metu Rusijos armija demonstruoja tas visas klaidas ir trūkumus, būdingus Rusijos armijai ir visai jos istorijai“, – įvertino gynybos analitikas.
Baltarusijos pajėgų reikšmė
JAV žvalgyba įspėjo, kad Baltarusija jau pirmadienį gali pasiųsti savo karius į Ukrainą, siekdama paremti į šią šalį praėjusią savaitę įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Anot E.Papečkio, realios karinės jėgos Baltarusijos pajėgos į Rusijos karą prieš Ukrainą neįneš.
„To reikšmė gali būti tik moralinė Kremliaus režimui, kuriam trūksta palaikymo, kurį visa tarptautinė bendruomenė atstumia. Ukrainiečiams, be abejo, kiekvienas karys, kiekvienas šautuvas, atsidūręs priešo pusėje, yra nereikalingas, žalingas, tačiau realios karinės jėgos Baltarusijos pajėgos į šį konfliktą neįneš. O Kremlius, kaip ir kiekvienas nusikaltėlis, nori į nusikaltimą įtraukti bendrininką“, – įvertino gynybos analitikas.
Jo teigimu, Baltarusijos kariuomenė yra neaprūpina todėl, kad lėšos, kurios turėjo būti skirtos Baltarusijos armijai, buvo skirtos represiniams organams.
„Daugiau dėmesio A.Lukašenka skirdavo specialios paskirties daliniams, tačiau ir jų aprūpinimas, ką teko matyti nuotraukose ir vaizdo įrašuose gerokai prieš konfliktą, tikrai yra toli nuo to, ką šiandien matome Vakaruose ar net Rusijoje. Plius, motyvacija – Baltarusijos karių motyvacija kariauti Ukrainoje, už Putiną, tikrai bus nulinė“, – prognozavo jis.
Tuo metu sekmadienį Baltarusijos butaforiniu referendumu priimtas sprendimas dėl branduolinio ginklo laikymo Baltarusijoje, anot E.Papečkio, yra bandymas įrodyti bent kokią pergalę.
„Šiuo metu Rusija kuo toliau, tuo labiau spaudžiama į kampą – po jos pačios avantiūristinių, nusikalstamų sprendimų, ir reikia nors kažkokių pergalių. Branduolinio ginklo atgabenimas į Baltarusiją yra pats lengviausias dalykas, kurį galima pamėginti parodyti, kaip pergalę, toks papildomas spaudimas Vakarams, palaikantiems Ukrainą“, – pabrėžė jis.
