Susirinkime, vykusiame nuotoliniu būdu, taip pat dalyvavo ir Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų (tarp jų – Kauno apylinkės teismo) administracinę veiklos priežiūrą vykdančio Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas, kuris pasidalino savo įžvalgomis apie teismų sistemos problemas, akcentavo pagrindines Kauno apygardos teismo administracinės veiklos priežiūros plano kryptis, pabrėždamas, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ne tik kokybiniams bylų nagrinėjimo rodikliams, bet ir etikos klausimams, taip pat psichologinio mikroklimato teismuose vertinimui. „Mūsų visų tikslas – maksimali teisingumo vykdymo kokybė ir tam yra būtinos ne tik organizacinės, bet ir materialinės bei psichologinės priemonės“, – pažymėjo M. Bartninkas.
Susirinkimo pradžioje teismo vadovas Arūnas Purvainis padėkojo teisėjams už gerus teismo veiklos rezultatus, vykdant teisingumą, ypač tokiu nelengvu laiku. „Nuoširdus ačiū visiems už puikų darbą. Linkiu kantrybės, ištvermės ir sveikatos. Tikiuosi, kad jūsų atsidavimas darbui leis užtikrinti, kad priimamų sprendimų ginant žmonių teises kokybiniai rodikliai bus taip pat geri ir 2022 metais“, – susirinkimą pradėjo A. Purvainis.
Aptardamas personalą kaitą, teismo pirmininkas pažymėjo, kad jau nuo 2018 metų stebima didelė teismo posėdžių sekretorių kaita, kurios priežastys – didelis darbo krūvis ir nekonkurencingas darbo užmokestis. Teismo vadovas patikino, kad ši problema yra sprendžiama kompleksiškai, siekiant teismo posėdžių sekretoriams sukurti patrauklesnes darbo sąlygas ir aplinką, tačiau pasiekta tokia riba, kad nefinansiniai instrumentai veikia ne visuomet. Į šią problemą atkreiptas ir teismo teisėjų dėmesys, kad pagal galimybes būtų atsižvelgiama į teismo posėdžių sekretorių trūkumą ir dėl to išaugusį jų užimtumą (darbo krūvį) organizuojant ir planuojant teismo posėdžius.
Visai kitokia situacija yra su teisėjų padėjėjais. „Teisėjų padėjėjų dinamika yra išimtinai teigiama jau antrus metus iš eilės ir jų kaita yra faktiškai stabili bei nekintanti. Praėjusiais metais tam tikru laikotarpiu dėl teisėjų kaitos teisėjų padėjėjų skaičius buvo didesnis nei teisėjų ir net daliai padėjėjų laikinai nebūnant darbe buvo galima sklandžiai užtikrinti teismo darbą“, – akcentavo teismo vadovas.
Teismo pirmininko nuomone, teisėjų padėjėjų trūkumo problemą išspręsti ir stabilizuoti jų kaitą pavyko įgyvendinus darbo organizavimo priemones, pagerinusias jų darbo aplinką, užtikrinant lankstesnes darbo sąlygas ir numatant aiškesnę priemokų skyrimo tvarką bei kiek įmanoma vidiniais teismo resursais nuolat siekiant užtikrinti konkurencingesnį darbo užmokestį.
Taip pat susirinkimo metu teisėjai supažindinti su informacija apie teismo finansų būklę ir jų valdymą 2021 metais. Aptartos ir pristatytos teismo vidinio administravimo naujovės bei pakeitimai, papildomai įvesti nauji kokybės kontrolės instrumentai. Teisme 2021 metais patvirtinta vidaus kontrolės politika, taip pat finansų kontrolės taisyklės, užtikrinančios didesnę viešųjų finansų valdymo drausmę, įsigaliojo ir pradėjo veikti, ko iki šiol nebuvo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, jiems negalint eiti pareigų, esant neužpildytiems etatams, priemokų, išmokų, pašalpų skyrimo aprašas, atnaujintas ir teismo viešųjų pirkimų vidinis teisinis reguliavimas. Taip pat įvertinus aplinkybę, kad nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nereglamentuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atliktų darbo pareigų pažeidimo tyrimo tvarkos, įgyvendinant teisėtų lūkesčių principą bei siekiant užtikrinti skaidrų ir teisingą darbo pareigų pažeidimo tyrimą, nuspręsta priimti Kauno apylinkės teismo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo pareigų pažeidimo tyrimo tvarkos aprašą, reglamentuojantį darbo pareigų pažeidimo fiksavimo, tyrimo atlikimo ir sprendimų priėmimo atlikus tyrimą, tvarką. Be to, atnaujintos asmenų aptarnavimo teisme bei susipažinimo su bylomis ir apmokėjimo už bylų dokumentų kopijas taisyklės, taip pat padaryti reikšmingi pakeitimai organizuojant bylų paskirstymą teisme.
Kalbant apie pagrindinę teismo veiklos sritį – teisingumo vykdymą ir bylų nagrinėjimą, palyginus per 2021 metus gautų ir išnagrinėtų bylų skaičių, akivaizdu, kad 2021 metais jų buvo išnagrinėta daugiau nei buvo gauta. Tai rodo, kad teismui pavyko ne tik nepadidinti bylų likučio, bet jį šiek tiek ir sumažinti. „Bylų nagrinėjimo tempas ir bylų likučio dinamika rodo, jog spėjome išnagrinėti per einamuosius metus viską, ką gavome – tai nuteikia optimistiškai žvelgiant jau į šiuos metus. Tikiuosi, kad toks tempas ir atitinkamai mažėjantis neišnagrinėtų bylų likutis galėtų išlikti ir šiais metais“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
Susirinkimo metu aptartas ir labiausiai teisėjams aktualus klausimas – teisėjų darbo krūvis. Apžvelgdamas praeitų metų darbo krūvio pokyčius, įgyvendintas vidinio administravimo priemones krūvio tolygumui tarp teismo rūmų užtikrinti, teismo pirmininkas pažymėjo, jog darbo krūvio skirtumams ir netolygumui tarp atskirų teismo rūmų išliekant, visiškai krūvį sureguliuoti vien tik vidinėmis administravimo priemonės vargu ar bus įmanoma ir ateityje. „Įvertinus Nacionalinės teismų administracijos pateiktus keturių metų statistinius duomenis, konstatuotas Kauno apylinkės teismo darbo krūvis didėjimas, kuris pasiekė 2019 metų lygį ir 2021 m. buvo didžiausias tarp visų Lietuvoje esančių apylinkių teismų. Atsižvelgiant į tai ir 2022 metais bus taikomos vidinio administravimo priemonės, užtikrinančios darbo krūvio tolygumą visuose teismo rūmuose, t. y. bylos perduodamos iš didžiausią krūvį turinčių rūmų į mažesnį krūvį turinčius rūmus“, – akcentavo teismo pirmininkas A. Purvainis. Aptartos priemonės pradėtos įgyvendinti nedelsiant – jau susirinkimo dieną teismo pirmininkas A. Purvainis, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno rūmuose civilinių bylų skaičius didžiausias, nutartimi perdavė 290 civilinių bylų į mažesnį krūvį turinčius Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių rūmus. Vadovas tikisi, kad atlikus pusmečio teismo darbo krūvio analizę, bus galima įvertinti poreikį imtis papildomų priemonių darbo krūvio netolygumui sumažinti.
Nepaisant įgyvendinamų vidinio administravimo priemonių darbo krūvio tolygumui užtikrinti, kaip minėta, Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, lyginant su kitais apylinkių teismais, 2021 metais Kauno apylinkės teismo krūvis buvo didžiausias Lietuvoje. Pasak teismo pirmininko, šie rodikliai iš vienos pusės džiugina, iš kitos pusės – kelia nerimą. „Kyla pagrįstų abejonių, ar teisėjų skaičius didžiausiuose Kauno apylinkės teismo rūmuose yra pakankamas ir ar neturėtų būti svarstomas teisėjų skaičiaus padidinimo šiuose rūmuose klausimas, atitinkamai peržiūrint galimybę sumažinti teisėjų skaičių teismuose, kuriuose krūvis ženkliai mažesnis“, – svarstė teismo vadovas.
Be to, pirmininko nuomone, apylinkių teismuose vis dar nesant vieningo nagrinėjamų bylų teritorinio teismingumo, o bylas skirstant pagal kiekvieno iš teismo rūmų atskirą teritorinį teismingumą, ribojama galimybė vienodinti atskirų teismo rūmų ir juose dirbančių teisėjų darbo krūvį. Taip yra todėl, kad šiuo metu įstatymuose numatytas teisinis reguliavimas dėl teritorinio teismingumo leidžia teisme gautas bylas automatizuotai skirstyti tik pagal konkrečių atitinkamų teismo rūmų teismingumą ir tik tų rūmų teisėjams, o ne sudaro galimybę jas skirstyti bendrai tarp visų to teismo (visų teismo rūmų) teisėjų.
Nustačius vieningą, o ne atskirą (kaip yra dabar) teritorinį teismingumą visiems teismo rūmams, būtų sudaryta galimybė automatizuotu būdu skirstant bylas teisėjams jų darbo krūvį (užimtumą) elektroninei bylų skirstymo sistemai apskaičiuoti vienos bendros eilės (bendrai viso teismo teisėjų), o ne atskirų eilių (pagal tai, kiek atskirų rūmų sudaro teismą) viduje, kas sudarytų galimybę išspręsti ne tik tolygaus darbo krūvio tarp atskirų teismo rūmų ar tarp atskirų teismo teisėjų, bet ir tarp atskirų apylinkių teismų, problemą.
Teismo pirmininko A. Purvainio vertinimu, nesprendžiant šios problemos ir neįgyvendinus reikalingų pokyčių, teisėją, kuris dirba didžiausią krūvį Lietuvoje 2021 metais turėjusiame teisme, turbūt šiek tiek gali apimti ir neteisingumo jausmas matant žemesnius kitų apylinkių teismų darbo krūvio rodiklius ir jam natūraliai gali kilti klausimas, kodėl Kauno apylinkės teisme nedirba daugiau teisėjų lyginant su mažesnį krūvį turinčiais kitais teismais. „Tuo klausimu dėl vieningo teritorinio teismingumo ir toliau dėl nurodytų priežasčių turi būti diskutuojama ir ieškoma sprendimų. Vieningo teismingumo idėja neturėtų būti užmiršta. Tik išsprendę šią problemą, o taip pat teisėjų etatų tolygaus paskirstymo tarp teismų klausimą, neturėtume ir iš esmės netolygaus darbo krūvio tarp atskirų teismų ar atskirų vieno teismo rūmų“, – išeitį iš susidariusios situacijos mato teismo pirmininkas.
Pristatydamas įgyvendintas priemones per 2021 metus korupcijos netolerancijai stiprinti, Kauno apylinkės teismo pirmininkas pažymėjo, kad turime žvelgti rimčiau į šią sritį ir jai skirti dar daugiau dėmesio. Džiugina tai, kad nuo 2020 metų, kuomet pradėta sistemingai atlikti monitoringą siekiant įvertinti korupcijos netolerancijos lygį ir įgyvendintų švietimo bei organizacinių priemonių veiksmingumą, taip pat jų įtaką darbuotojų korupcijos netolerancijos suvokimui, atlikus statistikos analizę, dinamika turi teigiamą kryptį – netolerancija korupcijai didėja. Teismo pirmininkas paragino teisėjus susidūrus su korupcijos apraiškomis neprarasti budrumo, reaguoti ir pranešti. „Nebūkite pasyvūs, savo elgesiu netoleruokite jokių korupcijos apraiškų, kad niekam nekiltų abejonių dėl jūsų veiklos“, – pabrėžė teismo pirmininkas A. Purvainis.
Kalbėdamas apie teismo finansinę situaciją, teismo pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl ženkliai padidėjusių pašto paslaugų įkainių, taip pat brangstančios elektros energijos, kas itin mažina teismo finansines galimybes. Teismo vadovas džiaugėsi, kad pavyko sumažinti vertimų kaštus, įdarbinus antrą anglų kalbos vertėją, dėl ko poreikis pasinaudoti vertimų biurų vertėjų paslaugomis sumažėjo.
Susirinkime, kaip ir kasmet, buvo svarstomas Kauno apylinkės teismo 2022 metų organizacinės veiklos priežiūros plano projektas. Teismo vadovas, pristatydamas minėtą projektą akcentavo poreikį atsisakyti netikslingų priemonių, kurias taikant atitinkamose srityse jau keletą metų trūkumų nebuvo nustatyta bei pasiūlė įtraukti naujas priemones ir papildyti 2021 m. taikytas tam tikras priemones, susijusias su elektroniniu būdu tvarkomomis baudžiamosiomis bylomis, žyminio mokesčio apskaitos tvarkymu, asmenų aptarnavimo standartu bei racionalaus darbo užmokesčio fondo panaudojimu. Apsvarsčius pateiktą projektą, susirinkime dalyvavusių teisėjų bendru sutarimu pritarta Kauno apylinkės teismo 2022 metų organizacinės veiklos priežiūros planui.
Be to, bendru sutarimu pritarta ir Bylų paskirstymo teisėjams Kauno apylinkės teisme taisyklių pakeitimams.
Susirinkime aptarti ir kiti su teismo veikla susiję klausimai.
