Jo teigimu, kol kas nematyti ir Rusijos išėjimo iš karo strategijos, šiai parodant, kad ji neva kažką laimėjo ir jau gali nutraukti karo veiksmus.
„Be abejo, situacija gali keistis, nes mes kol kas girdime tik lozunginius Kremliaus keliamus tikslus šiame kare – denacifikuoti, demilitarizuoti ir pan. Negalima jų paversti praktiškai įgyvendinamais siekiais, nes tai iš esmės reiškia visišką, totalią Ukrainos okupaciją, visišką šalies pavergimą ir kontrolę.
Bet iki to dar yra tikrai labai toli, jei apskritai toks tikslas gali būti praktiškai įgyvendinamas, net ir matant gausias Rusijos pajėgos, kurios susiduria su dideliu pasipriešinimu, progresas turbūt buvo ne toks, kokio tikėjosi okupacinės jėgos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė L.Kojala.
Pasak eksperto, Kremliaus reikalavimai ir vis intensyvėjantis Rusijos pajėgų judėjimas Ukrainos teritorijoje rodo, kad apčiuopiamų rezultatų tikėtis ir po antrojo derybų raundo neverta.
„Sunku kol kas tai vadinti derybomis, todėl, kad karo veiksmai vis dar vyksta, vis dar yra intensyvėjantis Rusijos pajėgų judėjimas Ukrainos teritorijoje. Vadinasi, labai sunku kalbėti, kad yra šiuo metu pozicija iš Kremliaus pusės, kuri leistų bent jau pasiekti paliaubas, o tai, be abejo, yra minimalus Ukrainos reikalavimas“, – aiškino L.Kojala.
Tiesa, RESC vadovas įsitikinęs, kad vykstančios derybos vis dėlto turi naudos, nes ukrainiečiams yra svarbi Rusijos derybininkų delegacijų sudėtis, leidžianti suprasti, ko nori Kremlius ir kiek tie norai yra tvirti. Stebint derybininkus esą galima ir suvokti, ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijai iš tiesų yra pritariama.
Primename, kad Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės. Po rezultatų neatnešusio susitikimo abi šalys paskelbė, kad derybininkai sugrįš į savo sostines konsultacijoms ir „greitu metu“ surengs naują derybų ratą.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti derybas su Ukraina. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad jo šalis pasirengus derėtis. Derybinių grupių susitikimas turėtų vykti ketvirtadienį.
Svarbu pralaužti Rusijos gyventojų informacinį burbulą
Komentuodamas prasidedantį procesą Hagos teisme, L.Kojala atkreipė dėmesį, kad kiekviena iniciatyva karo metu yra labai svarbi.
„Be abejo, kol Putinas yra Kremliuje, kol jis vadovauja, tikėtis, kad teismas, kad ir ką jis nuspręstų, pasiektų jį patį, to tikimybė yra maža. Bet svarbus kiekvienas mažas žingsnelis. Vyksta karas, tarsi visiems viskas yra akivaizdu, bet tai bus ilgas procesas – tiek paties karo, tiek ieškant vienokio ar kitokio sprendimo.
Todėl kiekvienas dokumentas, kiekvienas faktas apie balsavimą, Jungtinių Tautų valstybių pasisakymas apie tai, kas vyksta, kiekviena sankcija, pareiškimas yra svarbu. Tai turi būti dokumentuojama ir ateityje tai leis Ukrainai ginti savo poziciją ir kituose lygmenyse, tikėkimės, jau nutrūkus karo veiksmams.
Nėra nė vieno žingsnio, kuris šiandien būtų nesvarbus ar vien tik simboliškas“, – įsitikinęs jis.
Ekspertas pastebėjo, kad dabar itin svarbi Vakarų iniciatyva pralaužti Rusijos informacinį burbulą ir pasiekti šios šalies gyventojus, kurie vis dar nežino, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, Kremliui toliau skleidžiant propagandą ir ribojant prieinamumą prie socialinių tinklų.
„Ko gero, sankcijų aprėptis, kuri yra nepalyginama su niekuo, ką mes esame matę anksčiau, turi potencialą parodyti Rusijos gyventojams arba bent jau paskatinti juos susimąstyti, kodėl tai vyksta ir ar iš tikrųjų visas pasaulis yra toks, kokį bando pristatyti Kremlius, o gal problemos, klaidos, neteisingi sprendimai yra ir mūsų šalies problema“, – svarstė L.Kojala.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
