„Norėčiau visus nuraminti. Lietuva tikrai turi gana efektyvią ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemą. Per visą Lietuvos teritoriją išdėstytos 43 ankstyvojo radiacinio oro pavojaus perspėjimo stotys.
Mūsų centro žmonės jų rodmenis stebi paromis, įskaitant savaitgalius. Nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios nė karto nebuvo fiksuotas padidėjęs radiacinis fonas Lietuvoje.
Po pasirodžiusios informacijos apie įvykius Zaporožės atominėje elektrinėje, taip pat radiacinis fonas Lietuvoje nefiksuojamas“, – kalbėjo R.Stasiūnaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vėjas pučia ne į Lietuvos pusę, todėl gyventojai tikrai neturėtų gerti kalio jodido tablečių.
„Kalio jodido tablečių šiuo atveju gerti nereikia, nereikia ieškoti pirkti dujokaukių, kombinezonų nuo radiacijos. Apie bet kokį galimą pavojų gyventojai bus įspėti iš anksto“, – pabrėžė ji.
Zaporožės AE valdymas neperimtas
R.Stasiūnaitienės žiniomis, gaisras, kuris kilo šalia elektrinės esančiame mokymo pastate buvo lokalizuotas ir įtakos atominės elektrinės saugumui neturėjo.
„Tai stebime šiandien ir dabar, o atnaujintos informacijos ar signalų, kad pasikeitė radiacinė aplinka atominės elektrinės zonoje, tikrai nėra“, – patikino centro laikinoji direktorė.
Jos teigimu, personalas, kuris aptarnauja Zaporožės AE, dirba ir toliau. „Atominės elektrinės valdymo neperėmė rusų kariuomenė, liko profesionalus personalas“, – kalbėjo R.Stasiūnaitienė.
„Rusai yra apsupę AE, bet personalas, kuris valdo saugai svarbias sistemas, dirba tas pats – tai patyrę ukrainiečių specialistai“, – pridūrė ji.
Galimos pasekmės
Paklausta, kokios pasekmės lauktų Ukrainos ir aplinkinių valstybių, jeigu Zaporožės AE vis dėlto įvyktų sprogimas, R.Stasiūnaitienė akcentavo vėjo kryptį.
„Negaliu komentuoti, kokios pasekmės būtų kitoms šalims, nes svarbiausia yra vėjo kryptis – hidrometeorologinės sąlygos, o artimiausiomis dienomis vėjas bus nukreiptas ne į Lietuvos pusę.
Tačiau turime turėti galvoje ir tai, kad AE nutolusi per tūkstantį kilometrų nuo Lietuvos. Radioaktyvus debesis jei ir pasklistų, jis Lietuvą pasiektų ne anksčiau kaip po 10 valandų.
Bet kokiu atveju gyventojai turi būti ramūs – jeigu ir būtų jaučiamos pasekmės Lietuvoje, jos tikrai nebūtų tokios, kokias pajustume įvykus avarijai Baltarusijos AE“, – pabrėžė ji.
Kokių veiksmų reikėtų imtis?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas kalbėjo, kad visuomenės informavimo sistema avarijos atominėje elektrinėje atveju susideda iš keturių pagrindinių elementų.
„Sirenos, nelaimės pranešimai į mobiliuosius telefonus, nacionalinio transliuotojo kanalai – tiek radijas, tiek televizija, atskirais atvejais, net tarnybų seniūnų deleguoti pasiuntiniai.
Gavus pranešimą apie avariją, yra trijų žingsnių mantra: jeigu esi lauke – eik į vidų ir būk viduje, įsijunk nacionalinio transliuotojo kanalus ir lauk rekomendacijų“, – nurodė M.Kanapickas.
Apšaudyta atominė elektrinė
Po to, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai surengė ataką ir apšaudė didžiausią Europoje esančią Zaporožės atominę elektrinę (AE) Ukrainoje, joje įsiplieskė gaisras.
Ukrainos naujienų agentūra UNIAN pranešė, kad Zaporožės AE energetiniai blokai liko nepažeisti, radiacinės būklės pokyčių šiuo metu neužfiksuota, tačiau dabar Zaporožės AE teritoriją kontroliuoja Rusijos Federacijos karinės pajėgos.
Tarptautinė branduolinės energijos agentūra pranešė, kad radiacijos lygis nepakitęs.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos atomines elektrines gali lemti „nepamatuojamas pasekmes“.
Jo teigimu, Rusija taikosi į infrastruktūros objektus, siekia nutraukti elektros tiekimą Ukrainoje nepaisydama net to, kad tai susiję ir su jos pačios energijos tiekimo sistema, saugumu.
