Nuskandintas laivas
Juodojoje jūroje, netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio ketvirtadienį nuskandintas Estijai priklausantis prekybinis laivas „Helt“, o per šį incidentą dingo keturi įgulos nariai.
Informacija apie incidento aplinkybes prieštaringa. Laivo operatorė sakė, kad laivas galėjo užplaukti ant jūrinės minos, o Ukrainos jūrų uostų administracija pareiškė, kad laivas nuskendo dėl povandeninio laivo atakos, nes smūgis buvo žemiau vaterlinijos.
Tiek Estijos ambasada Ukrainoje, tiek ir Estijos užsienio reikalų ministerija šio įvyko kol kas nekomentuoja, jį aiškinasi.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda „Lietuvos ryto“ televizijai pabrėžė, kad atakos metu, tikėtina, žuvo NATO šalies piliečiai.
„Pirma mintis – kad tai yra dar vienas labai grubus Ženevos konvencijos karo taisyklių pažeidimas iš Rusijos pusės.
Tai labai švieži įvykiai, dar paaiškės daugiau aplinkybių, kiek netyčia ši situacija įvyko, bet iš esmės buvo atakuotas prekybinis transportas, kas eksplicitiškai tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiama kaip karo nusikaltimas.
Tai dar vienas nusikaltimas į V.Putino ir Rusijos karo nusikaltimų kraitelį. Jeigu kada nors šios invazijos architektai bus teisiami tarptautiniame baudžiamajame teisme, ko siekia vis daugiau pasaulio valstybių, tai šis nusikaltimas gali būti ne paskutinėje vietoje.
Tikėtina, kad yra žuvusių NATO šalies – Estijos piliečių. (...) Tai yra patvirtinimas NATO blokui, kad nesiskaitoma su jokiomis taisyklėmis, ir iš principo NATO norom ar nenorom gali būti įtraukta jau greitu metu į šį konfliktą“, – įsitikinęs V.Isoda.
Jo teigimu, NATO įsitraukimas į karą Ukrainoje gali įvykti ir prieš daugumos NATO narių valią.
„Jeigu Estija atsakys (Rusijai – aut.past.), pasitarusi ar nepasitarusi su kitais NATO partneriais, visa NATO gali būti įtraukta tokiu būdu“, – pastebėjo politologas.
Provokacijų rizika didėja
V.Isoda įsitikinęs, kad panašių incidentų, provokacijų tikimybė tik auga. Siekdamas išvengti galimų karinių incidentų, Pentagonas kovo 1-ąją įkūrė komunikacijos kanalą su Rusijos gynybos ministerija.
Tai, kad Rusija iš pradžių į JAV prašymą sukurti tokią „karštąją liniją“ nereagavo, anot V.Isodos, gali reikšti, jog Rusija ruošia kažką, apie ką nenori prasitarti.
„Rusija pastarosiomis dienomis stengėsi visais įmanomais būdais gąsdinti NATO Aljansą. Viskas prasidėjo Rusijai padidinus branduolinių pajėgų parengtį. Paskui girdėjome D.Medvedevo pasisakymą, kad karas gali ateiti ir į Prancūzijos teritoriją – toks tikrai neproporcingas atsakas vien už Prancūzijos ministro retoriką.
Bandoma gąsdinti, o tai, kad nekeliamas ragelis, gali reikšti, kad Rusija ruošia kažką, apie ką nenori prasitarti, ir tokiu būdu apskritai Vakarų valstybes kiek įmanoma nori palikti nežinioje.
Tai yra labai stiprus chuliganizmas ir gąsdinimas iš Rusijos pusės. Visų praeities konfliktų metu kažkokia komunikacija, diplomatinė ar pogrindinė, tarp kariaujančių pusių paprastai vykdavo, tuo labiau, kad JAV, NATO su Rusija kol kas tiesiogiai nekariauja. Tiesiog taip nutraukti ryšius su kita branduoline valstybe yra labai neatsakinga“, – kalbėjo V.Isoda.
Pogrindinės operacijos
Politologas svarsto, kad nors atviro karo Rusijai NATO narės skelbti nenorės, pogrindinės karinės operacijos gali vykti.
„V.Putinas ir posovietinė Rusija buvo pirmoji šalis, kuri ištrynė skiriamąsias linijas tarp karo ir taikos su žaliųjų žmogeliukų taktika Kryme prieš aštuonerius metus, ir gali būti, kad panašia strategija ir taktika naudosis NATO Aljansas, nenorėdamas tiesiogiai konfliktuoti su Rusija, ir vykdys tokias pogrindines karines operacijas.
Parama ginklais daroma atvirai, bet tai dar nelaikoma karo veiksmais. Žinome, kad Danija, Latvija, kitos šalys pasakė, kad nesudarys savo piliečiams kliūčių vykti ir stoti į tarptautinį legioną kautis Ukrainos pusėje. Kiek tarp jų gali būti reguliariųjų NATO šalių karinių pajėgų, mes nežinome.
Kiek ir kol tai įmanoma, tą pagalbą Ukrainai bus bandoma maskuoti, nes atviro karo skelbti NATO narės Rusijai turbūt nenorės“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kaip Rusija galėtų traktuoti ginkluotės tiekimą Ukrainai ir pogrindinius NATO veiksmus I.Isoda teigė, kad šiame etape Vakarai nebeturėtų rūpintis, ką pasakys Rusijos propaganda – jeigu V.Putinui reikės, jis pretekstą ras, net jeigu NATO nedarytų nieko.
„Tai, ką NATO darė iki Rusijos invazijos pradžios, jau Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje buvo nušviečiama kaip pasirengimas Rusijos puolimui iš NATO pusės, kai buvo sustiprinti priešakinių pajėgų batalionai, permestos amerikiečių pajėgos į Rumuniją, Lenkiją“, – priminė jis.
Kas laukia toliau?
„Visi sako, kad greitu metu kris Odesa, ir visa pietinė pakrantė atsidurs Rusijos rankose, o Ukraina bus atkirsta nuo Juodosios jūros. Tai pavojinga, nes atsiranda sąlygos dar gausesniam desanto išsilaipinimui rytinėje pakrantėje ir rimtesniam judėjimui iš pietų link Kijevo. Rimtesniam negu tai, ką matome šiandien, kur šauktinių daliniai be kuro ir logistinio aprūpinimo tiesiog stovi kelyje link Kijevo ir nieko nepadaro.
Įsivaizduoju, kad tos elitinės Rusijos pajėgos gali būti mestos iš pietų, nes iš ten yra palankesnės sąlygos organizuoti invaziją“, – prognozavo V.Isoda.
Politologas svarsto, kad dabartinė Rusijos strategija – priversti Ukrainą kapituliuoti atakuojant civilius.
„Mano manymu, pradiniai Rusijos planai ir tikslai nebuvo pasiekti, o dabartinė taktika, prie kurios jie perėjo, yra tiesiog atviras civilių žudymas, tikintis įbauginti Ukrainą ir pseudo derybų metu priverčiant pasirašyti kažką panašaus į kapituliaciją, vien stengiantis apsaugoti civilių populiaciją.
Rusų pozicija dabar, kad žudysime juos tol, kol prezidentui V.Zelenskiui prabus sąžinė, neva ant jo atsakomybės yra visos civilių aukos, tikintis, kad žuvus milijonui, dviems milijonams, Ukraina tiesiog nepakels tokio aukų skaičiaus ir bent kažkokį kompromisinį variantą, kurį ukrainiečiai šiandien griežtai atsisako pasirašyti, vis dėlto pasirašys“, – svarstė V.Isoda.
