Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad svarstydami apie neskraidymo zoną žmonės dažnai nuvertina Rusijos pajėgumus, kurie, anot jo, anaiptol dar neišnaudoti.
„Pritariu A.Blinkeno pasakymui, kad jeigu mes einame šiuo keliu, turime europinio masto konfliktą. Jeigu manome, kad Rusija nebeturi pajėgumų, tai labai klystame.
Rusija klimpsta taktiniame sausumos pajėgų mūšyje, bet rimtoji Rusijos aviacija realiai nepanaudota, ne visi raketiniai pajėgumai panaudoti. Rusija supranta, kad negali mesti visų resursų į Ukrainą, nes žaidimas gali būti kur kas didesnis ir jie prisilaiko.
Jeigu manome, kad pradėję skraidyti iš Ukrainos, Praha, Vilnius, Varšuva ar Berlynas bus saugūs, tai turėtume iš naujo permąstyti tuos dalykus.
Rusija klimpsta, bet neapsigaukime Rusijos nesėkme. Politiškai, informaciniame kare ji jau pralaimėjo, bet kas liečia karinę galią ir kovą, tai ten jie dar daug labai rimtos žalos gali padaryti. Net jeigu labai nekokybiškai naudos savo ginkluotę, jos jie dar turi per akis – net nekalbu apie branduolinio ginklo opciją“, – pabrėžė D.Šlekys.
Anot jo, ukrainiečiai kai kuriais atvejais buvo geriau pasiruošę negu rusų kariai, tačiau Rusija dar nepanaudojo visų savo pajėgumų.
„Vienas paprastas faktorius – matome nudaužtus naikintuvus, sraigtasparnius, bet absoliuti dauguma Rusijos naikintuvų ir bombonešių dar nepanaudoti. Ekspertai Vakaruose niekaip nesupranta, kas yra – ar tai yra specialus laukimas, delsimas panaudoti, o kai miestai bus apsupti ir kai niekas negalės ištrūkti, juos tiesiog bombarduos, ar yra kažkas, kas neleidžia jiems to daryti – kažkoks organizacinis brokas, pilotų baimė.
Realiai aviacija tarsi yra, bet Rusija turi jos kur kas daugiau, ir ji realiai yra nutupdyta – nekyla“ – pastebėjo D.Šlekys.
Nors Ukraina turi priešlėktuvinių sistemų, D.Šlekys abejoja, kad būtent dėl jų rusai vengia atakuoti.
„Jeigu Rusija nuspręstų bombarduoti aklai, tiesiog mesti bombas, kur nori, jie tai gali daryti ir naktį, mesdami bombas ant Kijevo. O naktį „Stinger“ panaudoti yra problematiška, nes reikia dienos šviesos.
Viskas priklauso nuo to, ar Rusija nori visiškai eiti į dugną su žmogaus teisėmis, karo teise, humaniškumu, ar prisilaiko. Kad ir kaip skambėtų ciniškai ir baisiai, jie galėtų elgtis dar baisiau negu elgiasi dabar“, – įsitikinęs jis.
Visų pajėgumų neskirs
Tuo metu vertindamas vyraujančią nuomonę, kad JAV turi tokias pajėgas, kad nesunkiai galėtų uždengti oro erdvę iki Uralo, D.Šlekys pastebėjo, kad amerikiečiai nenorės visų savo pajėgumų skirti Europai.
„Amerikiečiai turi nemenkas oro pajėgas, bet ir jos yra sumenkusios, lyginant su tuo, kas buvo Šaltojo karo pabaigoje.
Nepaisant to, kad vyksta karas Europoje, amerikiečiai žiūri į situaciją globaliai ir tikrai nemes visų pajėgumų į Europą. Yra Kinija, Iranas – ten irgi turi budėti pajėgos. Ne todėl, kad ten ruošiamasi karui, bet nuolat gali būti provokacijos. Taip pat Kinijos oro naikintuvai bando lįsti į Taivano oro erdvę“, – vardijo politologas.
„Kaip bebūtų gaila Ukrainos gyventojų, visgi tai yra tik viename kontinente vykstantis konfliktas, o kontinentų daug, ir amerikiečiai turi interesų visuose kontinentuose, kuriuose viskas irgi nėra taip ramu, kaip gali atrodyti“, – pridūrė jis.
Pseudo derybos
Tuo metu vertindamas Rusijos ir Ukrainos derybas D.Šlekys teigė manantis, kad vienos iš pusių atsitraukimas šiame etape neįmanomas.
„Šiame etape tai sunkiai įsivaizduoju, matant, kaip Rusija telkia pajėgas, ypač rytiniame Kijevo flange. Ukrainiečiai blokuoja, bet ten yra masiškumas, žiūrint į apačią, į pietus link Odesos.
Abejoju, kad Rusija sutiks daryti kažkokias paliaubas. Jie laukia, nori turėti rimtą teritorinį prizą, kuris būtų kaip koziris derybose.
Kol jie neturės nors Mariupolio, ar Odesos, ar Kijevo, dar gali branduolinė jėgainė būtų vienas iš kozirių, nes Chersonas yra per mažas.
Jie tiesiog kuria precedentą, išlaikomas kontaktas, kad kai reikės tikrai kalbėtis, tada nereikės gaišti laiko kuriant kažkokius procedūrinius dalykus – jie jau bus nugludinti“, – įvertino D.Šlekys.
Priešiškos nuotaikos
NATO tiesiogiai neįsitraukiant į karą Ukrainoje, D.Šlekys teigia Lietuvoje vis labiau pastebintis prieš NATO nukreiptas nuotaikas – o tai, anot jo, yra pavojinga.
„Pradedu bijoti, kad mes Lietuvoje tarsi pradedame kurti anti-NATO nuotaikas. Tai yra būtina koreguoti, nes NATO niekur nedingo, NATO yra, daro“, – pabrėžė politologas.
D.Šlekys pastebėjo, kad vos per savaitę Ukrainą pasiekė dešimtys tūkstančių įvairios ginkluotės. „Tai yra neįsivaizduojami kiekiai. Su kariais, kurie išmano, kaip ją panaudoti, rimtą žalą gali padaryti“, – pridūrė jis.
„Svarbiausia, kad mes patys nepradėtume abejoti Aljansu, kurio nariais esame. Neperlenkime lazdos. Jeigu pradėsime Lietuvoje mitinguoti dėl NATO politikos neveiksnumo, tai jau bus perlenkta lazda ir dirva pradėti siausti Rusijos dezinformacijos kampanijai“, – kalbėjo D.Šlekys.
