Anot jo, prieš V.Putino vykdomą politiką Rusijoje iš tiesų nusistatę tik apie 1-2 proc. šalies gyventojų, tad imperinės nuostatos Rusijos visuomenėje liks ir po V.Putino valdymo laiko.
Vakarai atsipalaidavo?
Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad kaltę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą turime vertinti ne per dabarties prizmę, bet jau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo momento.
„Mes pasirinkome švietimo, pertvarkų kryptį, orientuotą į vakarietiškas vertybes, į demokratiją. Tuo metu Rusija dar kartą pasauliui paleido tokį narkotiką – didžiulė, turtinga šalis pasisakė, ypač B.Jelcino asmeny, kad tampa demokratija, jog ji pati išsivaduoja iš Sovietų Sąjungos.
Tos euforijos pagauti Vakarai nepamatė, kad Rusijoje viskas ne taip gerai, kaip saldainių parduotuvėje. Pirmasis šokas – Čečėnijos karai“, – kalbėjo ekspertas.
L.Kontrimas priminė V.Putino žodžius antrojo Čečėnijos karo išvakarėse, kad kiekvieną „banditą skandins tualete“. Tik įgavę galią, anot jo, tokie žmonės savo žodžius paverčia veiksmais.
„Manyčiau, kad didžioji kaltė tenka vakarietiškai demokratijai, kuri kažkuriuo metu atsipalaidavo, pamanė, kad demokratija gali būti be jėgos, be kumščio, be tvirtos rankos tam galimam nusikaltėliui, kuriam reikia parodyti vietą dar iki tol, kol jis imasi kokių nors veiksmų“, – įsitikinęs jis.
Ilgalaikiai ženklai
L.Kontrimo teigimu, jau daugybę metų Vakarai galėjo stebėti, kaip rusai po truputį buvo grąžinami į uždarą sovietinės imperijos propagandinį gaubtą.
„2000 metais prasidėjusi didžiulė pasididžiavimo Rusijos praeitimi kampanija buvo nukreipta ne į istorijos pažinimą, bet į propagandos atgaivinimą, buvo girdimi Stalino kulto pateisinimai. (...) Netrukus pradėjo lįsti V.Putino pasisakymai, kad didžiausia XX amžiaus geopolitinė tragedija buvo Sovietų Sąjungos suirimas.
Puikiai suvokėme, ką reiškia ši frazė – kad prie pat mūsų gerklės artėja šaltas, aštrus ruso okupanto kalavijas, o pirmasis tą pajuto Sakartvelas. Juk tada lygiai taip pat rūpinomės ir tūpčiojome, o šiandien du gabalai šios valstybės yra atplėšti“, – pabrėžė L.Kontrimas.
„Net kai tokia tragedija užgriuvo Ukrainą, Vakarų demokratijų lyderiai elgiasi taip pat, kaip prieš Antrąjį pasaulinį – kabinetinė demokratija. Ji reikalinga, bet kokios lygiagrečiai daromos priemonės? (...)
Jeigu ir toliau toks tūpčiojimas aplink nusikaltėlį išliks, mes neturėsime ramybės. Turime praktiškai per metus tapti Izraeliu, pakeltu kubu, kad net kiekvienas mūsų akmuo Lietuvoje galėtų tapti kariu“, – įsitikinęs jis.
Kas laukia po V.Putino?
L.Kontrimas netiki, kad dabartinius V.Putino veiksmus stabdyti gali sukilusi rusų tauta.
„Sakydami, kad ten 20-30 proc. žmonių yra prieš V.Putiną ir galėtų aktyviai veikti prieš, pasiduodame iliuzijai. Manau, kad ten kokie 1-2 proc. yra prieš.
Jeigu būtų 20-30 proc., jau šiandien V.Putino šaikos nebebūtų valdžioje, nes didžioji aktyviųjų žmonių dalis yra didžiuosiuose miestuose. Užtenka Peterburgui ir Maskvai išeiti į gatves, ir baigtųsi visi režimai“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu sakyti, kad Rusijoje gyventojams priešintis V.Putino veiksmams neleidžia baimė, L.Kontrimui nesiverčia liežuvis.
„Tai, ką socialiniuose tinkluose matau iš pakalbintų žmonių Rusijos glūdumoje, man jokio optimizmo neįkvepia. Turime galvoti, kokių namų darbų nepadarėme su Rusijos visuomene, kad ji taip ir liko imperialistiškai nusiteikusi. (...)
Labai laukiu pergalės prieš V.Putino Rusiją, bet klausimas, kurį turi kelti patys rusai, ir ypač mes, kurie matėme, kaip svarbu išnaudoti laisvės gūsį teisingam savo valstybės architektūros projektui kurti – ką daryti su Rusija ir jos visuomene, kad nebeatsirastų galimybės jai grįžti į ten, kur ji užstrigusi kelis šimtus metų“, – kalbėjo L.Kontrimas.
