Jo žiniomis, paramos skirstymo centras Lvove – apkrautas žmonių suaukotais drabužiais, dėl ko stringa visos kitos paramos skirstymas. Nuotraukose iš Lvovo matyti, kad drėgmei neatsparūs daiktai tiesiog išmėtyti ant žemės.
„Paramos srautas yra labai didelis, o didžiąją dalį paramos sudaro niekam nereikalingi daiktai – drabužiai. Žmonės Ukrainoje turėjo drabužių, ir karui prasidėjus tie drabužiai neištirpo – jie liko.
Nežinau, kas sugalvojo ir paskelbė tą nesąmonę, kad reikia į Ukrainą vežti drabužius, nes jų nereikia – sunkvežimių, kurie veža drabužius, net neįleidžia į skirstymo centrus“, – lrytas.lt sakė jis.
Anot Š.Jasiukevičiaus, didelė dalis atvežtos paramos tiesiog stovi eilėje, nes užversti drabužiais ukrainiečiai nespėja jų skirstyti.
„Kitas dalykas – skirstymo centrai yra labai didelės teritorijos, jų niekas neprižiūri, niekas neatsako už tai, kas ten yra.
Žmonės, su kuriais bendradarbiaujame Kaune, į Lvovą nuvežė dešimt tonų dyzelino, paliko toje bazėje, o kitą dieną jau jiems skambina, sako – žiūrėkite, palikote be priežiūros dyzelį, jau jį pardavinėja vietiniai, kažkas iš ukrainiečių“, – pasakojo Š.Jasiukevičius.
Norintiems ukrainiečius paremti būtent tais daiktais, kurių jiems reikia, ir taip, kad ši pagalba iš tiesų juos pasiektų, Š.Jasiukevičius pataria kreiptis tiesiogiai.
„Yra daug lietuvių, kurie pažįsta ukrainiečių – reikėtų bandyti kontaktuoti tiesiogiai patiems, išsiaiškinti, ko kam reikia, ir kur galima tai nuvežti.
Jeigu to nenori, gali ieškoti organizacijų, kaip mes, kurios užsiima tuo darbu – bet žmonės turi išsiaiškinti, kur, kaip vežama ir kam atiduodama parama, kad neišvežtų jos bet kur ir neišmestų lauke“, – nurodė jis.
„Pavyzdžiui, mes dirbame tiesiogiai su ukrainiečiais, Sumų miesto administracija, su Charkovu pradėjome kalbėtis, su Kijevo savanoriais. Jie pasako konkretų užsakymą, pavyzdžiui, kad jiems reikia 100 šarvinių liemenių, 100 šalmų, 10 termovizorių.
Gauname sąrašą, konkrečią datą ir vietą, ten nuvažiuojame, perkrauname viską į karinius sunkvežimius ir važiuojame namo. Neužkrauname jų bazių, nekuriame kažkokių logistikos centrų“, – kalbėjo Š.Jasiukevičius.
Dalis paramos įstrigo
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė portalui lrytas.lt teigė, kad prieš dvi savaites šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizuota šiltų drabužių ir batų aukojimo akcija buvo surengta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) prašymu.
„Konkrečiai šiltų rūbų poreikį gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per Ukrainos institucijas – ministerija paprašė mūsų paramą fiziškai surinkti. Ar jos reikia, ganėtinai sunku pasakyti, nes matome, kad žmonėms reikia ir vaistų, ir maisto, tad koks tas tikslus poreikis – sudėtinga pasakyti.
Žinau, kad tikrai didžioji dalis mūsų transporto, tiek autobusai, tiek vilkikai, pasiekė vakarų Ukrainą, ir parama buvo žmonių išsidalinta. Paramą pasidalija patys ukrainiečiai, nes transportas sunkiai patenka į Ukrainos gylį, kol nėra oficialių, legalių humanitarinių koridorių. Ukrainiečiai arba atvažiuoja ją pasiimti į Lenkijos pasienį, arba iš Vakarų Ukrainos.
Dalis paramos tikrai likę Lenkijoje, užstrigę logistikos centruose. Ir apskritai, didžioji dalis Lenkijos sandėlių yra perpildyti, nes visa Europa siunčia humanitarinę paramą“, – pasakojo L.Lesauskaitė.
„Raudonojo Kryžiaus kolegos Rytų Ukrainoje sako, kad reikia ir šiltų drabužių, bet faktas, kad pasiekti ukrainiečius, pavyzdžiui, Mariupolyje, yra tikrai sudėtinga“, – pridūrė ji.
Anot L.Lesauskaitės, norintiems paremti ukrainiečius lietuviams šiuo metu reikėtų šiek tiek palaukti arba sekti informaciją apie nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje apsigyvenusių atskirų ukrainiečių šeimų poreikius, apie kuriuos pasidalina ir Raudonasis kryžius.
„Matome, kad su kiekviena diena pačių ukrainiečių Lietuvoje daugėja, jiems irgi neužilgo pradės daug ko trūkti. Dabartiniu etapu svarbiausia patenkinti pirminius poreikius – duodame higienos priemonių, jie pavalgę, bet matome, kad iš esmės jie neturi nieko.
Jiems pradės reikėti keptuvių, puodų, čiužinių ir panašių dalykų. Sakyčiau, kad žmonėms reikėtų kiek palaukti, sekti viešojoje erdvėje žmonių, priglaudusių ukrainiečių šeimas, įrašus, kuriais jie pasako, ko konkrečiai reikia“, – nurodė ji.
