Ilma Suodienė pasakojo, kad į Lietuvą priimama kelių grupių vaikai. Pastaraisiais duomenimis iš Ukrainos globos namų jau yra atvykę daugiau nei 60 vaikų.
„Vaikai, kurie atvyksta iš globos namų, ir šiuo metu yra vaikai iš dviejų globos namų. 43 vaikai yra apgyvendinti Trakų rajone, kiti – 21 vaikas iš globos namų gyvena ir yra priimti Visagine. Labai svarbu paminėti, kad šie vaikai yra atvykę iš globos namų, jie Ukrainoje gyveno globos namuose.
Didžioji dalis yra broliai, seserys, jie turi ir šiaip glaudžius ryšius, jie įpratę būti kartu, tai jie nebus išskiriami ir nebus išskaidomi į šeimas, jie liks gyventi kartu. Lankys mokyklą, bus suteikiamos visos reikalingos paslaugos tai, kas lietuviams priklauso vaikams ir tik karui pasibaigus jie visi kartu bus grąžinti, kai bus pasiruošusi Ukraina, atgal į savo šalį“, – kalbėjo tarnybos vadovė.
Į šalį iš Ukrainos taip pat atvyksta ir vaikai lydimi artimų giminaičių arba emociniais ryšiais susijusių žmonių, kurių tėvai lieka kovoti Ukrainoje. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė sakė, kad tokiems vaikams iš karto stengiamasi nustatyti globą, kad jie galėtų greičiau integruotis.
„Dalis vaikų, kurie atvyksta į Lietuvą, atvyksta su savo artimais giminaičiais. Galbūt tėtis su mama kariauja ir jie perduoti kaimynams arba emociniais ryšiais susijusiems asmenims. (...)
Jeigu lydintys asmenys – kaimynai, broliai, tolimesni dėdės ar tetos – sutinka globoti, tai laikina globa yra nustatoma su jais ir jie tampa įstatyminiais atstovais. Lygiai taip pat vaikai įtraukiami į sveikatos, švietimo sistemas, suteikiamos visos reikalingos paslaugos. Šiai dienai (pirmadienį – aut.) buvo 46 vaikai jau registruoti ir jiems nustatyta globa“, – kalbėjo ji.
I.Skuodienė taip pat pasakojo ir apie atvejį, kuomet į Lietuvą atvyko ukrainietis berniukas, neturintis jokių globėjų, todėl šiuo atveju jam buvo priskirti globėjai iš Lietuvos.
„Vienas atvejis buvo, kai buvo atlydėtas berniukas ir lydintys asmenys pasakė, kad jie neturi galimybės prisiimti globos. Tai reiškia, kad mes nustatinėsime globą lietuvių šeimoje, ieškome globėjų.
Šiai dienai jau turime globėją ir nustatysime šiam vaikui globą. Tai visiems tiems, kurie atvyks vieni ir lydintys asmenys negalės priimti, jiems nustatysime globą lietuvių šeimose“, – sakė specialistė.
I.Skuodienė džiaugėsi, kad lietuvių pasiryžusių priimti vaikus iš Ukrainos į savo šeimą per kelias dienas atsirado labai daug, tačiau pabrėžtina, kad dar laukiant kvietimo priimti vaikus, reikia pasiruošti ir patiems.
„Šeimų turime 315, kurios jau gali priimti skirtingo amžiaus vaikus. Tas skaičius yra per kelias dienas. Labai didelis susidomėjimas, bet norime paprašyti kantrybės, kad kol kas vaikų neturime. (...) Kol kas turime tik vieną, bet jeigu tas skaičius augs, tikrai visas šeimas pasieks vaikučiai.
Svarbiausia – šeimų pasiruošimai, pokalbis šeimoje su savo vaikais, pačių pasiruošimas. Reikia suprasti, kad vaikai atvyks iš karo zonų. Gali būti, kad dalis vaikų bus netekę savo tėvų, jų tėvai bus žuvę, dalis vaikų bus pasimetę nuo savo tėvų, kita dalis tėvų bus karo veiksmuose, mobilizacijoje.
Tos situacijos įvairios ir vaikai bus skiriami laikinai globai. Kiek ta situacija tęsis, mes nežinome, bet kai tik baigsis karas, mes kontaktuosime su Ukraina, ieškosime artimųjų, tėvų, giminaičių, kurie galėtų priimti vaikus ir juos grąžinsime į kilmės valstybę“, – pabrėžė tarnybos vadovė.
Specialistė sakė, kad vaikams, kurie atvyksta iš Ukrainos yra iškart suteikiama specialistų pagalba, o šiuo metu yra laukiama kol vaikai galės vėl įsitraukti į švietimo procesą.
„Jeigu kalbant apie Trakų vaikus, tai tikrai užtruko procesas išvykimo. Tuo metu jų miestas buvo bombarduojamas, jie gyveno slėptuvėje, tai ta situacija nėra paprasta, bet atvyko specialistai, atvyko gydytojas, sekančią dieną atvyko vaiko teisių psichologai, jie kalbėjosi su vaikais.
Sekmadienį teko susitikti, tai vaikų nuotaikos tikrai atrodo geros, laukiame kada greičiau galės įsitraukti į švietimą, į mokyklas ir pradės bendrauti su mūsų vaikais“, – sakė ji.
I.Skuodienė pabrėžė ir tai, kad šiuo metu į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai ne visais atvejais užsiregistruoja centruose, todėl kai kuriems vaikams, atvykusiems be tėvų, neįmanoma priskirti globėjo.
„Svarbu pasakyti, kad vaikai, kurie atvyksta su savo tėvais, tai jiems registruotis ir informuoti tikrai nereikia, bet mūsų prašymas yra registruoti vaikus, kurie gyvena tarkime tik su dėde ar su teta.
Reikia registruotis dėl to, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turi turėti įstatyminį atstovą. Tą žmogų, kitaip vadinant globėją, kuris rūpintųsi vaiko sveikata, patekimu į gydymo įstaigą, atstovavimu sveikatos įstaigoje, kontaktavimu su gydytoju, kad galėtų registruoti vaiką į mokyklą ir panašiai“, – kalbėjo tarnybos vadovė.
