Kol vieni portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai teigia, kad Kinija, vengdama Vakarų sankcijų, į Rusijos karą Ukrainoje nesivels, kiti įsitikinę, kad susitarimas tarp Kremliaus ir Pekino dėl karinės paramos buvo pasiektas dar prieš invazijos į Ukrainą pradžią.
Vis dėlto, ekspertai vieningai sutaria, kad Kinijos karinė technika nebūtinai Rusijai atneštų tokių rezultatų, kokių ji tikisi, o tai, ko Kinija prašytų mainais, Kremliui gali būti dar vienas rimtas smūgis.
Pagalbos prašymas
JAV žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje. Baltieji rūmai perspėjo Pekiną, kad, jei jis padės Maskvai išvengti sankcijų, sulauks rimtų „pasekmių“.
Savo ruožtu Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje. Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje.
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį teigė, kad karo kontekste Rusijos ir Kinijos santykiai aktyvavosi, tačiau kiek iš tiesų Kinija įsitraukusi į karą Ukrainoje, anot jo, pasakyti šiuo metu negali niekas.
„Akivaizdu, kad tarp šalių vadovų kalbėta apie būsimą karinę operaciją, gal be didelių detalių. Akivaizdu, kad aptariama ir šios karinės operacijos eiga. Kiek Kinija įsitraukusi į tuos procesus, kurių mes nematome, laikas parodys – manau, kad dabar niekas atsakymo neturi, net ir JAV. Bet visos šalys, kurios šioje situacijoje remtų Rusijos agresiją, turi suprasti, kad sankcijų režimas gali būti nukreiptas ir į jų pusę“, – kalbėjo A.Anušauskas.
M.Laurinavičius: „Tai yra gera žinia“
Politikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, Rusijos prašymas pirmiausiai parodo, kad Rusijos karinė galia buvo pervertinta tiek jų pačių, tiek ir likusio pasaulio.
„Rusija pati supranta, kad Ukrainoje jos turimų pajėgų jai neužtenka. Tai iš tiesų yra gera žinia“, – lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Vis dėlto, analitikas teigė netikintis, jog Kinija suteiks karinę techniką Rusijai.
„Kinijos žaidimas yra visai kitoks. Apskritai Kinijai šis Rusijos karas Ukrainoje, kuris sutelkė Vakarus, yra labai nenaudingas – manau, jog Kinija tikrai pyksta ant Rusijos dėl šio karo.
Jei šis karas būtų sėkmingas, tada tai atitiktų Kinijos interesus – tai susilpnintų Vakarus, kas ir yra vienas strateginių Kinijos tikslų bei tai, ko Kinija iš Rusijos nori. Kinija Rusiją naudoja kaip įrankį, kaip ginklą kovoje prieš Vakarus.
Tačiau karas yra nesėkmingas, jis sutelkė Vakarus prieš tą antidemokratinį pasaulį, kuriam priklauso ir Kinija“, – įvertino M.Laurinavičius.
„Net pačios Kinijos analitikai vertina, kad dabartinė situacija, kai pasaulis dar labiau telksis ir prieš Kinijos grėsmes, jiems nenaudinga. Tad dar labiau veltis į tą karą, ar veltis tiesiogiai, ir dar labiau nukreipti Vakarų atsakomąsias priemones į save – nuo galimų sankcijų iki koalicijos prieš Kiniją stiprinimo, Kinijai nenaudinga, todėl, manau, ji neprisidės“, – pridūrė jis.
Visgi, M.Laurinavičius neatmeta, kad Kinija prie Rusijos karo Ukrainoje gali prisidėti tokiais veiksmais, kurie būtų mažiau matomi ir Kinijai nieko nekainuotų.
Politikos analitikas svarsto, kad, nepaisant galimo Pekino nepasitenkinimo nesėkmingu Rusijos karu, šiuo metu Kinija atsidūrė savotiškoje „laimėjimo bet kuriuo atveju“ situacijoje.
„Jeigu Rusija laimėtų, Vakarai susilpnėtų, būtų žengta link vieno iš Kinijos strateginių tikslų. Jei Rusija pralaimi, ji silpnėja, tada Kinijos agresyvūs planai pačios Rusijos atžvilgiu gali būti žymiai lengviau įgyvendinti. Tai nebūtinai reiškia kokią nors teritorinę ekspanciją ar Sibiro užėmimą, apie ką visi šneka – bent artimiausiais metais to tikrai nereikia tikėtis“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
D.Antanaitis: „Tokios sutartys sudaromos iš anksto“
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis svarstė, kad Kremlius dėl galimos karinės technikos paramos su Pekinu susitarė dar prieš invazijos į Ukrainą pradžią.
„Tai, kad Rusija paprašė Kinijos pagalbos, tikrai nėra staigmena. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir naciai turėjo užsitikrinti sau galimų sąjungininkų finansinę ir kitokią paramą.
Dabar matome tai, kad Rusijai jau reikia tiek finansinės Kinijos paramos, tiek paramos įranga. Manau, kad tai nebuvo emocinis Rusijos sprendimas, tai buvo numatyta iš anksto“, – portalui lrytas.lt sakė ginkluotės ekspertas.
D.Antanaitis įsitikinęs, kad prieš pradėdami karą rusai paskaičiavo, kur gautų papildomų resursų, jeigu kas nors nepavyktų taip, kaip numatyta.
„Tai yra normalus vertinimas ir normalios prielaidos – turi numatyti, kas bus. Tokios sutartys sudaromos iš anksto, kad įvykus faktui nebūtų staigmenų. Nes tokiu atveju šalis, kuri teikia pagalbą, gali prašyti daugiau negu prašytų susitarus iš anksto“ – įvertino jis.
Eksperto teigimu, tai, kad kinai gali tiekti ginkluotę rusams, yra tikėtina, o Rusija savo ruožtu turi ką pasiūlyti Kinijai mainais.
„Kinams tai yra dar viena rinka – jie labai stipriai plečia savo karinę industriją pasaulyje, o rusai gali duoti tai, ko reikia kinams – resursus: dujos, nafta, mediena. Rusai tai turės atiduoti kinams už gerokai žemesnę kainą negu rusai tai galėtų parduoti laisvoje rinkoje, kai nėra sankcijų“, – nurodė jis.
Vis dėlto, D.Antanaitis pabrėžė, kad kol kas nėra žinoma, kokios tiksliai pagalbos prašo Kremlius.
„Kad Kinija galėtų tiekti rusams karinę techniką yra tikėtina, tačiau kad įsitrauks siųsdama savo dalinius, karius į Ukrainą kovoti už Rusiją – mažai tikėtina“, – prognozavo jis.
D.Antanaičio teigimu, Kinijos karinė technika iš tiesų galėtų pakeisti Rusijos karo Ukrainoje eigą, tačiau toks Rusijos žingsnis turėtų ir silpnųjų pusių.
„Jeigu kalbame apie šaudmenis šaulių ginklams, nors kinai ir gamina rusiško tipo, bet jų ginklai yra kito kalibro. Kalbant apie didesnės pridėtinės vertės ginkluotę, kaip tankai, priešlėktuvinė gynyba ar lėktuvai, tai rusams užtruktų įsisavinti šią techniką, nes ji yra kitokia negu rusai naudoja.
Taip pat rusai susidurs su labai paprastu nepatogumu – kalba, kinai naudoja hieroglifus, o ne kirilica. Aišku, pakeisti tai yra laiko klausimas, tačiau Kinijos įsitraukimas į karą Ukrainoje būtų skausmingas ir pačiai Kinijai, kadangi sankcijos būtų pritaikytos ir jai, o kinams taip pat reikalingos investicijos iš Vakarų, iš JAV. Šiame kare kinai labai rizikuotų“, – pabrėžė karybos ekspertas.
L.Kojala: „Tai yra platesnio politinio žaidimo dalis“
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala lrytas.lt teigė manantis, jog Kinijos sprendimas ar paremti Rusiją priklausys nuo to, ko Kremlius iš tiesų prašo.
„Nežinome prašymo detalių, todėl toli siekiančių išvadų daryti turbūt negalime, tačiau akivaizdu, kad spaudimas Rusijai iš Vakarų yra didelis – jis apima finansinį, ekonominį, politinį dėmenį.
Vienintelė terpė, kurioje Rusija gali bent iš dalies kompensuoti nuostolius, yra Kinija. Kinijos laikysena kol kas buvo gana dviprasmiška, gana pragmatiška – retoriškai tarsi labiau remia Kremliaus naratyvą, tačiau neskubant įsipareigoti, ypatingai jeigu tie įsipareigojimai pareikalautų pačios Kinijos kaštų.
Akivaizdu, kad sankcijos, kurios taikomos Rusijai, galėtų tiesiogiai arba netiesiogiai paliesti ir Kinijos ekonominius interesus, jeigu Kinija bandytų Kremliui padėti“, – įvertino L.Kojala.
„Tai yra platesnio politinio žaidimo dalis, kuriame Rusija norės parodyti, kad turi rėmėją, dėl kurio gali jaustis šiek tiek ramesnė, o Kinija bandys išnaudoti situaciją tam, kad gautų nuolaidų arba pasiekimų santykiuose tiek su Vakarais, tiek su silpnėjančia Rusija“, – pridūrė jis.
Tai, ar Kinija iš tiesų paremtų Rusiją ginkluote, anot L.Kojalos, priklausytų nuo to, ko iš tiesų Rusija prašo. Ekspertas pabrėžė, kad tai yra dvi skirtingos kariuomenės, todėl nėra taip lengva Kinijai skirti ginkluotę Rusijai, kuri galėtų būti praktiškai pritaikoma.
„Galimybė tam nebūtinai nerealistiška, bet sudėtinga – ypač jei kalbama apie labiau sofistikuotą ginkluotę“, – pabrėžė jis.
Anot L.Kojalos, Kinijos interesai Rusijos atžvilgiu yra keli.
„Jau dabar santykis tarp Kinijos ir Rusijos yra nelygiavertis, nes Kinija yra ir didesnė valstybė, ir jos ilgalaikio ekonominio augimo potencialas gerokai didesnis nei Rusijos – tai buvo realybė dar iki sankcijų, o dabar, kai Rusija didele dalimi yra izoliuota nuo Vakarų finansų sistemos, dar labiau matoma. Vadinasi, Kinija bus pragmatiška.
Jos interesai, susiję su Rusija, yra keli. Politiniame lygmenyje – turėti sąjungingą arba partnerį, su kuriuo bandoma balansuoti Vakarų įtaką, įvairius balsavimus įvairiose tarptautinėse organizacijose. Tai, neabejotinai, tęsis.
Taip pat Kinija gali turėti pragmatiškesnių interesų. Rusijos žaliavos dabar gerokai pažeidžiamesnės pačiai Rusijai. Matyt, Kinija gali tikėtis palankesnių sąlygų ilgalaikiams panašiems projektams, susijusiems su energetika.
Galbūt netgi įgyjant daugiau svertų tiesiogiai – pavyzdžiui, mainais už tam tikrą finansinę paramą gaunant prieigą prie Rusijos strateginių įmonių, strateginių objektų“, – įvertino L.Kojala.
