Politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad NATO tyla, aiškios pozicijos neišsakymas po Vladimiro Putino grasinimų branduoliniu karu ar cheminio naikinimo ginklu gali būti tikslinga Aljanso strategija.
„Iš dalies tai yra natūralu – be abejo, branduolinio konflikto rizikos mažinimas yra vienas NATO valstybių tikslų. Ko gero, ir toliau bus stengiamasi kiek įmanoma mažiau eskaluoti šį dėmenį.
Greta masinio naikinimo ginklo turėtume paminėti ir cheminį ginklą, dėl kurio panaudojimo rizikos yra tikrai didelis nerimas – panaudojimo rizikos ypatingai Ukrainoje.
Turbūt galima būtų svarstyti, ar visuomet yra tikslingiausia pasakyti tiksliai, ką Vakarų šalys darys ir ko nedarys Rusijos atžvilgiu. Galbūt kartais palikti tam tikro dviprasmiškumo taip pat yra prasmės, nes tas dviprasmiškumas taip pat psichologiškai ir kitomis prasmėmis spaudžia Rusiją, kuri vykdo didelio masto karinę agresiją, ir kuri kaip matome, jai kainuoja pakankamai brangiai“, – antradienį transliacijoje savo feisbuko paskyroje kalbėjo L.Kojala.
„Matome, kad to dviprasmiškumo atsiranda – pavyzdžiui, kai yra teigiama, kad jeigu Rusija panaudos cheminį ginklą, bus griežtas atsakas iš Vakarų, bet nedetalizuojama, koks jis bus – ar jis bus ekonominis, ar keisis kokia nors kita kalkuliacija, mes nežinome. Ir galbūt nereikia šiandien to mums visiems žinoti, taip pat ir Rusijai, nes tai yra papildomas spaudimas“, – įsitikinęs politologas.
Rusija pastaruoju metu skelbia absurdiškus pareiškimus apie biologinio ir cheminio ginklo laboratorijas Ukrainos teritorijoje.
„Dabar, kai pateikti šie melagingi teiginiai, turime išlikti budrūs, nes gali būti, kad pati Rusija ketina panaudoti cheminį ginklą ir todėl skleidžia šį melą“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Anot jo, Kremlius ieško „melagingų dingsčių, kad pateisintų tai, ko neįmanoma pateisinti“, sakė J. Stoltenbergas.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį teigė, kad Rusijai Ukrainoje panaudojus cheminį ginklą, NATO galėtų persvarstyti savo sprendimą nesikišti į konfliktą.
„Žinoma, visi tikisi, kad jis nedrįstų to padaryti. Bet jei jis panaudotų masinio naikinimo ginklus, tai pakeistų visą situaciją. Tikrai, NATO turės sėsti prie stalo ir tikrai turės rimtai pagalvoti, ką daryti, nes tada tai situacija taps pavojinga ne tik Europai, bet ir visam pasauliui“, – kalbėjo jis.
Ką keistų V.Putino pašalinimas?
Tuo metu paklaustas, ar, vienokiu ar kitokiu būdu pašalinus Vladimirą Putiną iš valdžios, į jo vietą galėtų ateiti kitas veikėjas, kuris pakeistų Rusijos politikos kryptį, L.Kojala teigė tuo abejojantis.
„Galime tik spėlioti. Vakaruose jau ilgą laiką buvo toks įsitikinimas, kad jeigu Putinas viena ar kita forma prarastų valdžią, tai nebūtinai reikštų geresnį, demokratiškesnį ir vakarietiškesnį lyderį, kuris užimtų jo postą.
Ir tai kai kam leido teigti, kad galbūt V.Putinas nėra pati blogiausia Rusijos valdžios perspektyva. Bet aš manau, kad po šios karinės invazijos tokie balsai, kurie kadaise dar skambėjo kai kurių analitikų tarpe, jie gerokai pritils“, – įsitikinęs L.Kojala.
