Antradienį spaudos konferencijoje „Valstybės atsakas į smurtą prieš moteris: ar išdrįsime imtis realių veiksmų?“ Seimo narė Morgana Danielė kalbėjo, kad smurtas lyties pagrindu ir smurtas prieš moteris dar nėra iki galo įsisąmonintas, tačiau skaičiai rodo kitokias tendencijas.
„Kalbėti apie smurtą niekada nėra lengva, bet dar sunkiau kalbėti apie jį tada, kai mes matome neregėtus smurto mastus Europoje. Tokius, kurių nematėme 80 metų. (...)
Kasmet artimoje aplinkoje yra nužudoma apie 30 moterų, 60 tūkst. pranešimų apie smurtą fiksuoja mūsų tarnybos ir apklausos rodo, kad tai nesudaro net pusės visų atvejų. Tai reiškia, kad didžioji dalis yra nematoma ir lieka nematoma, nes apie tas apraiškas niekas niekada nepraneša“, – kalbėjo Seimo narė.
M.Danielė taip pat sakė, kad smurto lyties pagrindu įtraukti tik į įstatymus neužtenka. Visuomenei tokį pokytį reikia pirmiausia pritaikyti savo galvose.
„Smurto lyties pagrindu sąvokos įtraukimas yra svarbus ne tik pačiam pokyčiui visuomenėje, užfiksavimui dokumentuose, bet ir įsirašyti šitą pokytį į savo galvas, kad smurtas lyties pagrindu Lietuvoje egzistuoja, kad jo mastas yra didelis ir kad tik tai supratę mes galėsime išgyvendinti praktikas, kurios atveda iki smurto prieš moteris ir mergaites“, – kalbėjo parlamentarė.
Smurto lyties pagrindu tema – kaip niekada aktuali
Nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pernai šventė savo dešimtmetį, situacija toli gražu negerėja. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pasakojo, kad norui įteisinti smurto lyties pagrindu sąvoką priešinamasi, tačiau šis klausimas yra aktualus kaip niekada anksčiau.
„Šiuo metu mes matome aktyvų priešinimąsi smurto dėl lyties pripažinimui. (...) Toks pripažinimas neva nuvertins vyrus, nors siūloma smurto dėl lyties sąvoka įstatyme neišskiria asmenų lyties ir prideda, kad smurtą dėl lyties neproporcingai dažnai prideda moterys. (...)
Smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys, tai yra smurtas artimoje aplinkoje, tačiau čia priskirtinas taip pat ir seksualinis smurtas bet kur kitur. Tame tarpe, mes vis daugiau dabar kalbame apie tai, kad tai yra seksualinis smurtas arba vertimas užsiimti tam tikromis praktikomis arba prostitucija karo metu. Tai yra tema aktuali kaip niekada“, – sakė B.Sabatauskaitė.
Lygių galimybių kontrolierė spaudos konferencijoje pristatė statistiką, kurioje paaiškėja, jog iš beveik 60 tūkst. gautų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, dauguma buvo nukentėjusios moterys – 79 proc. Iš jų 80 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio, t. y. artimoje aplinkoje.
Bandant įteisinti smurto lyties pagrindu sąvoką pasigirdo nuomonių, kad tai būtų paslėptas prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos nuostatų įteisinimas. Vis dėlto B.Sabatauskaitė teigė, kad jau 1994 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Visų formų diskriminacijos smurto prieš moteris konvenciją, kurioje raginama valstybes kovoti su lyčių nelygybe ar pranašumo idėja.
„Jei per tuos metus tiek jėgų, kiek buvo skirta kovai su tarptautiniu dokumentu neva taip pasikėsinsiančiu į tradicines vertybes, būtume paskyrę aktyviam lyčių lygybės siekimui, jau būtų užaugusi viena karta, kurios daugumai smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas dėl lyties atrodytų kaip tai, ką turime ne tik išgyventi ar ištverti, bet ir išgyvendinti iš savo kasdienybės“, – kalbėjo kontrolierė.
Ragina kovoti su priežastimis
Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis sakė, kad jau dešimtmetį su smurtu kovojama baudžiant nusikaltusius, tačiau akcentas turėtų būti kitur.
„Praėjusį dešimtmetį, kai galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, leisčiau sau pavadinti kovos su smurtu, baudžiant smurtautojus, laikotarpiu. Bausmės neišvengiamumas neabejotinai svarbus. Tačiau akivaizdu, kad žymiai racionaliau būtų siekti, kad nebūtų pačių nusikaltimų. (...)
Akivaizdu, kad per praėjusį dešimtmetį, kartodami tokius pačius veiksmus ir bandydami pakeisti smurto mastus, turėjome įsitikinti, kad norimo rezultato nepasiekiame“, – teigė M.Akelaitis.
Dažnai kalbant apie smurtą prieš moterimis yra įvardijamas ir alkoholio veiksnys. Vis dėlto Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pristatė statistiką, kuri tokią nuostatą akivaizdžiai paneigia.
„Jeigu artimiau pažiūrėsime į smurto prieš moteris ir alkoholio sąsajas pamatysime, kad alkoholis nėra smurto priežastis. (...) Žiūrint į Statistikos departamento skaičius matome, kad, lyginant su 2014 m., alkoholio nevartojusių arba nevartojusių paskutinius metus vyrų skaičius Lietuvoje augo. 2014 m. tai buvo 24,6 proc., o 2019 m. šis skaičius jau siekė 28,5 proc.“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Nors žvelgiant į tokius skaičius galėtų pirštis išvada, kad mažėjant alkoholio vartojimui, turėtų mažėti ir smurto atvejų skaičius, tačiau tokios išvados padaryti negalima. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė nurodė, kad net ir Pasaulio sveikatos organizacija tokių sąsajų nepatvirtina.
„Apie tai kalba ir PSO, kuri aiškiai įvardija, kad alkoholis skatina neigiamų nuostatų pasireiškimą, kad išgėrę asmenys gali smurtauti ir gali išreikšti savo nuostatas, nes alkoholis akseleruoja jų pasireiškimą. Taip pat girtas asmuo greičiau praranda kontrolę, todėl smurtas artimoje aplinkoje gali būti žiauresnis, turintis didesnes fizines ir emocines pasekmes.
Tačiau pabrėžiama, kad norint iš tikrųjų kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, laikyti alkoholį smurto priežastimi būtų klaidinga.
Turime kalbėti apie smurto prieš moteris priežastis ir kalbėti apie lygiaverčius lyčių santykius bei lyčių lygybę, kas iš tikrųjų mažintų smurto prieš moteris mastą ir leistų kovoti su priežastimis, bet ne pasekmėmis“, – ragino J.Juškaitė.
