Parlamentas 99 balsais „už“, dviem – „prieš“, 17 Seimo narių susilaikius priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leidžia policijai įpareigoti smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos. Tačiau siūlymas į šį įstatymą taip pat įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką palaikymo nesulaukė.
Nauja įstatymo versija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.
Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė prieš balsavimą teigė, kad smurtas lyties pagrindu Lietuvoje yra ypač pastebimas.
„Skaičiai rodo, kad 80 proc. aukų šiandien yra moterys ir mergaitės, o tokius nusikaltimus sąlygoja visuomenėje nusistovėjusios normos ir stereotipai. <...> Šiandien šitos sąvokos įrašymas į įstatymą ne tik atspindės situaciją, kuri yra tragiška, bet kartu ir leis mums pasiekti tą pokytį pirmiausiai įstatymo raidėje, o vėliau – mūsų galvose, ir pradėti šalinti tikrąsias smurto priežastis iš savo kasdienio pasaulio ir aplinkos“, – teigė ji.
Tam pritarė ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Galime vaidinti, kad Lietuvoje nėra problemų, kad nėra 60 tūkst. kasmet kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje, kad nėra mamų, su vaikais bėgančių iš namų. Turbūt ir jūs, ir aš gavau laišką, ir ne vieną, kuriame rašo „dar ne laikas“. Aš visiems užduodu tą patį klausimą – kada bus laikas?“, – klausė jis.
„Aš nesuprantu, ko bijo vyrai – jeigu jūs nesmurtaujate, niekas jūsų smurtautoju ir nevadina“, – pridūrė A.Sysas, svarstęs, kad jeigu Seimas negali moterų apginti taikos metu, negalėtų to padaryti ir karo metu.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė savo ruožtu apgailestavo, kad ši pataisa šiuo metu teikiama, nes ji esą primena Stambulo konvenciją.
„Svarstymo stadijoje mes jau buvome išsiaiškinę, kad smurto lyties pagrindu sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos, ji yra politizuota, ji yra labai ideologiškai angažuota ir netgi drįstu sakyti, kad pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją. Netgi JT yra pripažinusios, kad smurto prieš moteris negalima suvesti į vieną socialinę teoriją“, – teigė konservatorė.
„Mes ne veltui neratifikuojame Stambulo konvencijos dėl jos griežtai ideologinio pobūdžio, o mums reikia, kad šis įstatymas veiktų tikrovėje, o ne leistų kažkam išsikelti savo ideologinę ar politinę vėliavą“, – pridūrė V.Aleknaitė-Abramikienė.
Darbietis Aidas Gedvilas taip pat prašė į Seimo darbotvarkę kol kas nedėti klausimų, kiršinančių visuomenę.
„Kviečiu pradėti atsakingai sudaryti darbotvarkes ir nesvarstyti tokių klausimų, kuriems yra didelis pasipriešinimas, dėl kurių visuomenė piktinasi, išreiškia savo nepasitenkinimą mitingais ir peticijomis“, – prašė jis.
Vertindama tai, kad po balsavimo atmesta smurto lyties pagrindu sąvoka, premjerė Ingrida Šimonytė svarstė, kad dalies parlamentarų išsakyti argumentai labiau primena Rusijos vadovo retoriką.
„Mano supratimu, tai yra tas atvejis, kada vertybėmis prisidengiant yra ignoruojama labai aiški statistika, kad smurto aukos daugiausiai yra moterys <...> Man gaila, kad Seimas nepritarė, dar labiau man gaila dėl argumentų, kuriuos kai kurie kolegos vartojo. Maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina pati kalta, kad jis ją užpuolė. Kažkuria prasme tai yra tokio paties lygio argumentai, labai dėl to gaila“, – apgailestavo I.Šimonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengta nauja įstatymo redakcija koreguoja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje reguliavimą, numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris smurtautoją įpareigotų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pas auką.
„Iš esmės orderis nėra kardomoji priemonė, bet leidžia nukentėjusiam asmeniui gauti specializuotą kompleksinę pagalbą ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie smurtą patiriantį asmenį įgalintų ištrūkti iš to smurto rato. Tai yra labai progresyvu“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius.
Pasak jo, 15 dienų aukai bus suteiktas ramybės periodas, per kurias su nukentėjusiu asmeniu susisieks pagalbos centrai, suteiks visą būtiną pagalbą.
Seimo Žmogaus teisių komitete svarstant projektą į jį buvo įrašyta smurto lyties pagrindu sąvoka ir konstatuojama, kad tokį smurtą neproporcingai dažnai patiria moterys, bet šį nuostata išbraukta per svarstymą Seimo salėje.
Konservatyvių pažiūrų parlamentarai teigė, kad ji yra ideologinė, o faktas, kad statistiškai nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nerodo, kad prieš jas smurtaujama dėl lyties.
Pasisakantys už smurto lyties pagrindu išskyrimą teigia, jog smurtas prieš moteris yra visuomenėje įsišaknijusi problema – aštuoniais atvejais iš dešimties smurto artimoje aplinkoje aukos yra moterys.
Prieš įstatymo priėmimą Seime Žmogaus teisių komitetas politikų diskusijas keliančią nuostatą vėl įtraukė į projektą.
Siūloma apibrėžti, kad „smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma“.
Naują įstatymo projektą inicijavusi SADM nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.
Projekte numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.
Orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.
Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.
SADM duomenimis, 2020 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
