Neefektyvi, nekonkurencinga, nepatraukli – tai dažniausi pastarąjį dešimtmetį skambantys epitetai, skirti Lietuvos valstybės tarnybai. Į būtinybę tobulinti viešąjį valdymą kasmet Lietuvos dėmesį savo rekomendacijose atkreipia ir tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Europos Komisija.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, esama situacija valstybės tarnyboje netenkina nė vienos pusės – nei valstybės tarnautojų, nei gyventojų, nei sprendimų priėmėjų. Valstybės tarnautojus žeidžia stereotipinė viešoji nuomonė, kuri menkina pažangius ir gerus valstybės tarnautojų darbo rezultatus. Gyventojai ne visada gauna kokybiškas paslaugas arba negauna jų laiku. Sprendimų priėmėjai pasigenda kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų. Ministrės teigimu, tam, kad situacija keistųsi iš esmės, būtini ne kosmetiniai, o sisteminiai pokyčiai.
„Nuo valstybės tarnautojų profesionalumo priklauso mūsų žmonių pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, todėl viešojo administravimo modernizavimas ir valstybės tarnybos pertvarka yra būtiniausių darbų sąraše. Šiuo metu pagal valstybės tarnybos efektyvumą ir profesionalumą Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Išlaikyti tokią tarnybą pernelyg brangiai kainuoja ir valstybės biudžetui, ir reputacijai. Mūsų tikslas – siekti, kad ir valstybės tarnautojai jaustųsi gerai, ir žmonės gautų kokybiškas paslaugas“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Viešojo sektoriaus kokybinė transformacija yra šios Vyriausybės prioritetas, kurį įgyvendina Vidaus reikalų ministerija. Lygiagrečiai vykdomi trys projektai – funkcijų peržiūra ir institucijų tinklo optimizavimas, administracinių ir viešųjų paslaugų peržiūra bei valstybės tarnybos pertvarka.
Dar šio pavasario Seimo sesijoje bus pateiktas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas, o rudens sesijoje – Biudžetinių įstaigų ir Viešojo administravimo įstatymų projektai.
Valstybės tarnybos tobulinimas
Valstybės tarnyboje vis aktualesne problema tampa nepakankamai stipri vadovų grandis. Tinkamus kandidatus sunku pritraukti į valstybinių įstaigų vadovų poziciją, nes nėra užtikrinama efektyvi vadovų paieška ir išlaikymas, trūksta sisteminio ir nuoseklaus lyderystės stiprinimo, vadovams nėra sudaromos galimybės lanksčiai priimti efektyvius veiklos ir išteklių valdymo sprendimus. Be to, profesionalai valstybės tarnybą aplenkia ir dėl nekonkurencingo, su veiklos rezultatais nesusieto darbo užmokesčio. Net 60 proc. konkursų į valstybės tarnybos įstaigų vadovo vietą neįvyksta.
Daugelis ES ir EBPO šalių valstybės tarnybos vadovų korpusą valdo centralizuotai ir taip užtikrina kryptingą vadovų paiešką ir atranką, jų karjeros valdymą, ugdymą ir kt.
Valstybės tarnybos įstaigų vadovų lyderystės trūkumas tampa rimtu iššūkiu. Tai ypač svarbu pastaraisiais metais, kai valstybėje būtina priimti greitus ir efektyvius sprendimus.
„Jeigu norime spartesnės šalies raidos, valstybės tarnyboje turi dirbti stipriausi šalies protai. Mūsų pareiga – sudaryti tam reikiamas sąlygas“, – teigia ministrė.
Lietuvai būtina didinti ir žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą. Dabartinė sistema neužtikrina tinkamo tarnautojų ugdymo, veiklos vertinimas neorientuotas į veiklos rezultatus, skatinimo priemonės ne visada efektyviai motyvuoja tarnautojus, taip pat neišnaudojamos valstybės tarnautojų mobilumo galimybės.
Įsisenėjusi šalies viešojo sektoriaus problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai. Pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą iš 38 EBPO šalių. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai (36 vieta). Tyrimai rodo, kad ne visada valstybės tarnautojų gebėjimai atitinka laiko poreikius, teigiama, kad jiems nepakanka gebėjimų valdyti pokyčius, priimti greitus, žiniomis grįstus sprendimus, trūksta kūrybiškumo, inovatyvumo, kritinio mąstymo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo gebėjimų.
Funkcijų peržiūra
2021 m. Vidaus reikalų ministerija inicijavo funkcijų peržiūrą visose ministerijose, o pati atsisakė penkių jai pavaldžių viešųjų įstaigų. 9 iš 14 ministerijų ėmėsi tobulinti ir optimizuoti 20 viešojo sektoriaus įstaigų, to rezultatas – sutaupyti ištekliai ir mažesnis valstybės tarnautojų skaičius. Numatoma, jog, nuosekliai vykdant Vyriausybės inicijuotą pertvarką, viešojo sektoriaus įstaigų tinklas mažės 44 įstaigomis (trauksis 7 proc.), pvz.: biudžetinių įstaigų sektorius mažės 41 įstaiga (11 proc.), viešųjų įstaigų – 4 įstaigomis (apie 2 proc.).
Viešojo sektoriaus įstaigų tinklo (sąrangos) tobulinimas
Šiuo metu įvairias valstybės funkcijas atlieka beveik 4 tūkst. įvairių teisinių formų subjektų: biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, valstybės įmonės, savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, regionų tarybos, centrinis bankas. Apie 80 proc. šių įstaigų veikia savivaldybių lygmeniu.
Stebima tendencija, kad dažniau valstybės funkcijoms atlikti steigiama ne biudžetinė, o viešoji įstaiga. Sektoriaus duomenys rodo, kad nuo 2016 m. valstybės biudžetinių įstaigų skaičius sumažėjo nuo 600 iki 374, o viešųjų įstaigų skaičius išaugo nuo 133 iki 178.
Šiuolaikinis viešasis sektorius turi gebėti greitai reaguoti ir spręsti kylančius klausimus, tad siekiama sudaryti sąlygas biudžetinėse įstaigose taikyti gerosios valdysenos praktiką – steigti kolegialius valdymo organus, suteikti įstaigos vadovui daugiau galios sprendžiant įstaigos struktūros, personalo apimties ir panašius klausimus.
Vidaus reikalų ministerijos planuose – Viešojo valdymo agentūros steigimas. Tai skatintų pažangių valdysenos metodų taikymą valdant biudžetines ir viešąsias įstaigas, didintų šalyje teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerintų valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą. Pokytį įgyvendinti planuojama per 2023 m. I ketvirtį.
Būtina spręsti ir dar vieną viešajam sektoriui būdingą problemą – valstybės funkcijas, kurioms atlikti nėra būtini viešojo administravimo įgaliojimai, turėtų atlikti ne valstybės tarnautojai, o asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.
Atlikta Valstybės tarnautojų registro duomenų analizė rodo, kad valstybės tarnautojo statusą 2021 m. pabaigoje galėjo turėti 15 proc. asmenų, kurių atliekamos funkcijos nėra susijusios su viešojo administravimo įgaliojimais. Aiškus viešojo administravimo funkcijų perdavimo mechanizmas sudarytų sąlygas ne tik turėti aiškią valstybės tarnybos apimtį, bet taip pat padėtų darbdaviams lanksčiau ir greičiau spręsti žmogiškųjų išteklių valdymo klausimus.
