Gražus, tačiau rizikingas sprendimas. Juk būtent tarp šios partijos rėmėjų yra nemažai ir tokių, kurie toliau nelinkę remti Ukrainos, tikindami, kad „ne viskas čia vienareikšmiška“ ir kad Lietuva neturėtų kištis „kur nereikia“.
Būtent tokia kritika valstiečių vadams liejasi socialiniuose tinkluose.
Bet tarp valstiečių ir dabartinės Rusijos valdžios yra bent viena sąsaja, kuri tuos rinkėjus turėtų raminti, – gebėjimas tiesiai sakyti tai, ką nori, net jei tikrovė visiškai priešinga.
Štai Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija apskritai niekada nėra užpuoluosi nė vienos šalies, taip pat ir Ukrainos. Tuo jis pakartojo seną visos Kremliaus valdiškos propagandos mantrą, kad geroji Rusija visada tik ginasi, nes neturi kitos išeities.
O R.Karbauskis panašiai kaip Rusijos generolai irgi nuolatos kartoja, kad jo partija niekada nepralaimi, priešingai – tik laimi. Tai jis bandė aiškinti ir po praėjusių Seimo rinkimų, ir po skyrybų su S.Skverneliu. Po pastarųjų valstiečių karvedys ramino ir raminosi, kad niekas paskui bėglius iš partijos neis. Esą partijos gretos ne tik nesumažės, bet net padidės – į ją turėtų plūstelėti daugelis tų, kuriuos iki šiol atstūmė būtent ekspremjero figūra.
Praėjusią savaitę Teisingumo ministerija pateikė duomenis, kurie rodo, kad S.Skvernelio kariauna jau vienija apie 3 tūkst. žmonių, o valstiečiai per pastarąjį pusmetį neteko per pusės tūkstančio narių. Kaip į tai reagavo R.Karbauskis? Jis aiškino, kad valstiečių gretos tikrai išaugo, niekas iš jų pas S.Skvernelį nenuėjo.
Pasak aukščiausiojo valstiečio, statistika neteisinga, nes pavėlavo ir nespėjo užfiksuoti jo partijos pagausėjimo.
Galima pridurti: jeigu politikai taip laisvai elgiasi su skaičiais ir tikrove, gali būti sunkoka patikėti net tais jų pareiškimais, kurie retkarčiais tikrovę atitinka.
