Politologas D.Šlekys „Žinių radijo“ laidoje įvertino dabartinę karo eigą ir tikėtinus tolesnius scenarijus, galimų paliaubų tikimybę bei grėsmę Baltijos šalims.
Dabartinis etapas
Dabartinė situacija Ukrainoje indikuoja, kad Rusijos karas prieš šią šalį užsitęs, „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karo ekspertas D.Šlekys.
„Iš to, kaip dabar rutuliojasi veiksmas, tai bus ligas, ilgas konfliktas. Rusijos pajėgos niekaip nesugeba apsupti Kijevo, jau nekalbant apie jo šturmavimą. Charkovas, Sumai, Černigovas irgi laikosi, nors pajėgos ten telkiamos.
Turbūt didžiausias veiksmas vyksta Pietuose ir Rytuose, kur, atrodo, Rusijos kariuomenė lėtai, skausmingai, bet, deja, vis labiau spaudžia žemiau Donecko link Mariupolio dislokuotas Ukrainos reguliariąsias pajėgas, kurios, atrodo, anksčiau ar vėliau turės trauktis arčiau Dniepro arba liks vadinamoje apsupimo kišenėje, o tada prasiveržti, ištrūkti bus sudėtingiau.
Problema taip pat kyla iš Pietų, nes nuo Chersono Rusijos pajėgos palengva kyla į viršų, juda link Zaporožės, vis labiau pradės eiti prie Dniepro. Vadinasi, gali kontroliuoti beveik visą kairįjį krantą, kas sukeltų problemų, jeigu reikėtų ukrainiečių pajėgas permesti į dešinįjį krantą, persirikiuoti, persigrupuoti.
Dėl to Ukrainos vadovų laukia rimtas klausimas – ar bandyti kažkuriuo metu visgi tuos karius palengva ištraukinėti, kas iš esmės reikštų Mariupolio palaidojimą ir palikimą likimo valioje, nes tada visos Rusijos pajėgos Rytuose tikrai tą apsupimo žiedą dar labiau gniaužtų“, – įvertino D.Šlekys.
Būsimos 10 dienų
Karybos eksperto teigimu, pati Rusija aiškiai supranta, kad būsimos dešimt dienų bus lemiamos sprendžiant dėl tolesnių jos kariuomenės veiksmų.
„JAV žvalgybos teigimu, Rusija aktyvavo visus karius, kuriuos buvo sutelkusi pasienyje. Vadinasi, jie artimoje geografinėje distancijoje neturi rezervo tempui palaikyti.
Tad jeigu dabar visi šie kariai, kurie jau pajungti į kovą, nesugebės padaryti proveržio ar prie Kijevo, ar prie Charkovo, ar Rytuose, jų operacinis tempas pradės slopti – kariai pavargsta, technika genda. Tada reikia pauzės atnaujinti karius, atsivežti rezervą, suremontuoti techniką, atsigabenti amunicijos. (...)
Jeigu per ateinančias pusantros savaitės Rusija nepadaro proveržio, ji bus priversta padaryti pauzę persigrupavimui – iš Rusijos gilumos atsivežti ir žmonių, ir ginkluotės“, – prognozavo D.Šlekys.
Proveržiu, anot jo, galėtų būti laikomas kurio nors didesnio Ukrainos miesto užėmimas, pavyzdžiui, Mariupolio.
„Klausimas, kokia bus dinamika Rytų Ukrainoje, kaip sparčiai jie gali priversti Ukrainos pajėgas Rytuose atsitraukinėti. Ir ar jiems per šį laiką pavyktų paimti bent Mariupolį, daužant iš atstumo – jie jau praktiškai nesirenka taikinių.
Tai būtų tam tikras prizas, kurį gali parodyti Rusijos auditorijai – pakelti jų ūpą, kad laimime, ir sušvelninti pasipriešinimą skelbiamai mobilizacijai“, – pastebėjo politologas.
Jo teigimu, šiuo metu Rusijai būtinas bent vienas materialus „prizas“, kurį galėtų parodyti savo auditorijai, jog kažkas pasiekta. Didesnio miesto užėmimas, anot D.Šlekio, Kremliui būtų ir svarbus derybinis koziris.
„Kažkuriuo metu, bijau, kad prezidentas V.Zelenkis turės eiti į tam tikrą pokalbį (su Rusija puse – aut.past.), nes net ir Ukrainos pusei reikės tam tikros operacinės pauzės“, – pabrėžė jis.
Jei Rusija užimtų reikšmingą dalį Ukrainos teritorijos, D.Šlekys neatmeta, kad ukrainiečiai galėtų imtis laikinų sprendimų ir sutiktų su paliaubomis – jos gali būti laikinos, o gali trukti ir dešimtmečius.
„Formaliai Korėjos karas nepasibaigęs – paliaubos ir toliau funkcionuoja tarp dviejų Korėjų, tarp jų – demilitarizuota karo zona“, – pastebėjo politologas.
Tačiau tokioms paliauboms, anot D.Šlekio, Rusijai reikia Kijevo, o ši misija Rusijos kariuomenei kol kas nesėkminga.
„Kol kas Kijevo šturmas nevyksta taip drastiškai – matyt, Rusijos valdžiai reikia Kijevo dar funkcionuojančio kaip miesto. Pietinė zona nėra apsupama, net Šiaurės Vakaruose ir Šiaurėje jų puolimas pristabdytas.
Tai vien apsupti Kijevą, tokio dydžio miestą, tada eiti į jo gatves turint omeny, kad tie, kurie ruošėsi Kijevo gynybai, nuo pat pirmos karo dienos įtvirtino perimetrą – tai būtų ilgas, kruvinas, miestą naikinantis mūšis. Nebent Rusija nori, kad vietoj Kijevo liktų viena didelė plynė su griuvėsiais“, – kalbėjo D.Šlekys.
Politologas įsitikinęs, kad laikas, kiek dar gali trukti Rusijos karas Ukrainoje, galiausiai priklausys nuo Rusijos visuomenės.
„Režimas karine prasme galės toliau palaikyti karo tempą tik su ta sąlyga, kad galės į fronto liniją siųsti šauktinius, pakviesti rezervistus, kurie tarnavo seniai. Kaip reaguos žmonės, kurių ką tik pašauktu vaikus siunčia kautis, ar jų tėvus? Ar žmonės pyks, ar rems? Kaip reaguos Rusijos visuomenė?
Režimo kariuomenė kausis tol, kol bus parama iš visuomenės. Ar Rusijos visuomenė sukils, šiuo metu esu labiau pesimizmo pusėje“, – pripažino D.Šlekys.
Koks pavojus Baltijos šalims?
Viešojoje erdvėje vis dar netyla balsai, įsitikinę, kad jeigu V.Putinas nugalės Ukrainą, kitos puolamos valstybės bus Baltijos šalys. Tačiau kiek iš tiesų tikėtina, kad V.Putinas, patyręs tokius nuostolius, pakartotų panašų karinį manevrą prie NATO sienų?
„Rusijos kariuomenė patiria nuostolius. Kariai, kai kurie ilgai rengti, ypač desantinės pajėgos, jų taip greitai nepakeisi. Technika yra arba sunaikinta, arba sugedusi – ją remontuoti, atnaujinti, pagaminti užtruks.
Rusijos kariuomenė, ypač sausumos lygmeny, yra nublokšta ne vienerius metus atgal, kol atstatys visą techniką“, – pabrėžė D.Šlekys.
Be to, politologo teigimu, Vakarai atsibudo ir suprato, kad tarpvalstybinis karas – realus dalykas, ir keičia savo taktiką: dabar kalbama nebe apie atgrasymą, bet apie gynybą.
„Matome, kad į mūsų valstybę atvyksta tūkstančiai NATO sąjungininkų pajėgų. (...) NATO bandė kurti atgrasymą Rusijai, bet dabar ne tik mūsų politikai, bet ir kitų valstybių lyderiai pasako, jog turime pereiti prie gynybos.
Tai reiškia, kad tie kariai, kurie atvyksta iš kitų valstybių – nebe karinis turizmas. Pilnai pasiruošę, ekipuoti, procedūros suderintos būti ir gyventi, jeigu reikėtų – čia ir dabar kautis. Šiuo atveju galime dėkoti V.Putinui, nes jeigu dar buvo dvejonių Vakaruose, jos dingo“, – apibendrino D.Šlekys.
