Politikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, toks Rusijos diplomatijos vadovo orlaivio manevras galėtų reikšti du dalykus: rimtus įvykius Maskvoje arba tai, kad Kinija atsuko Kremliui nugarą.
Dvi galimos versijos
Vokiečių laikraščio „Bild“ žiniomis, S.Lavrovo lėktuvas ketvirtadienį turėjo nutūpti Pekine, tačiau nuskridęs 2800 kilometrų, virš Novosibirsko apsisuko ir grįžo į Vnukovo oro uostą Maskvoje.
Dar sekmadienį Didžiosios Britanijos leidinys „The Financial Times“, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, pranešė, kad Rusija kreipėsi į Kiniją, prašydama karinės įrangos, reikalingos jos invazijai į Ukrainą.
Politikos analitikas M.Laurinavičius teigė, kad apie S.Lavrovo lėktuvo manevrą pranešęs Vokietijos leidinys „Bild“ – vienas patikimiausių apie Kremliaus veiksmus informuojančių šaltinių, atskleidęs daugybę režimo nusikaltimų.
Tai, kad leidinyje minimas lėktuvas buvo išskridęs, apsisuko ir grįžo atgal, anot analitiko, abejonių nekelia, vienintelis klausimas – ar jame tikrai skrido būtent S.Lavrovas. Tačiau net jeigu lėktuvu skrido ir žemesnio lygio Rusijos delegacija, jos apgręžimas – taip pat reikšmingas ženklas.
„Bet kurio lėktuvo tokie manevrai turėtų kelti klausimų, o kai tai yra S.Lavrovo lėktuvas, klausimų kyla gerokai daugiau – tai kas iš tiesų įvyko?
Mano įsitikinimu, galėjo įvykti du dalykai. Pagrindinė mintis, kuri kol kas niekaip nepaneigta (nėra jokių žinių, kad Kinija kaip nors būtų parėmusi Rusiją) – nepavyko susitarti su Kinija.
Matyt, susitarti buvo bandoma iki paskutinės minutės – tikėtina, kad S.Lavrovas dėl to ir skrido. Galiausiai, gavus atsakymą iš Kinijos, kad nieko nebus, lėktuvas ir buvo apsuktas. Tai reiškia didžiulį konfliktą tarp Kinijos ir Rusijos, ir tas teiktų vilčių“, – portalui lrytas.lt teigė M.Laurinavičius.
Tuo metu antrasis galimas variantas – jog kažkas tikrai rimto įvyko Maskvoje.
„Dabar pasirodė pranešimų apie kitų vyriausybinių lėktuvų skrydžius į Sibirą – kol nėra daugiau žinių, aš jų nesureikšminu. Bet dabar Rusijoje yra tokia padėtis, kad valdžios viršūnėse gali būti pačių įvairiausių dalykų.
Nesakau, kad būtinai tai turi įvykti greitai, bet šis režimas jau eina savo susinaikinimo keliu ir dabar ten įmanoma viskas – nuo perversmo iki V.Putino nužudymo“, – įvardijo analitikas.
Ketvirtadienį viešojoje erdvėje pradėta dalintis orlaivių skrydžių stebėjimo svetainės duomenimis, jog iš Maskvos oro uosto link Sibiro išskrido mažiausiai šeši Rusijos lėktuvai, tačiau M.Laurinavičius teigė, jog, priešingai nei apie S.Lavrovo lėktuvą, apie šiuos skrydžius kol kas yra per mažai informacijos bet kokioms išvadoms.
M.Laurinavičiaus teigimu, jeigu pirmoji versija, kad kinai atsuko Rusijai nugarą ir būtent dėl to buvo apgręžtas jų lėktuvas, yra tiesa, tai reikštų rimtą konfliktą tarp artimiausių sąjungininkių.
„Jeigu jie atsisakė remti Rusiją ir dėl to vizitas nutrūko, tai būtų labai svarbus dalykas ir karo eigai, nes, ko gero, vienintelė šalis, kuri Rusijai galėjo suteikti saugumo pagalvę, yra Kinija.
Jei iš tikrųjų Kinija atsisakė remti Rusiją, tai būtų labai didelis ir svarbus įvykis, galintis gerokai sutrumpinti šio karo trukmę“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
A. Puklevičius: Kinija niekuo nerizikuoja
Apie galimas S.Lavrovo lėktuvo apsisukimo priežastis prakalbo ir komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius. Pasak jo, viena iš versijų, kodėl lėktuvas galiausiai apsisuko, gali būti ir ta, kad Kinija bando dar labiau save atitolinti nuo šios situacijos.
„Nuo pat pradžių ji bandė neįsipareigoti nei vienai, nei kitai pusei, nes tai neatitinka ir Kinijos politikos, ir, galų gale, Kinija neturi patirties žaisti kaip taikdarė ar taikytoja – jos visoje diplomatijos istorijoje nėra tokių dalykų.
Bet yra tokių keistų požymių, kad, pavyzdžiui Liu He, kuris yra Kinijos ekonomikos vyriausias prievaizdas, trečiadienį staiga visiškai netikėtai pranešė apie labai daug iniciatyvų, kurios turi nuraminti pasaulio kapitalo rinkas, kurios staiga visiškai apverčia aukštyn kojomis tą anksčiau paskelbtą griežtesnį prižiūrėjimą techo didžiųjų žaidėjų, tokių kaip „Tencent“, „Alibaba“, ir kad Kinija netgi bendradarbiavo su JAV, užtikrindama normalų Kinijos bendrovių, kurios yra listinguotos Amerikoje, auditą.
Dar po to vienas iš artimiausių Shenzhen Pin leitenantų, žmogus, kuris vadovauja Kinijos centrinei politikos ir teisinių reformų komisijai, tas, kuris atsakingas už visus korupcijos valymus, jis išmetė straipsnelį apie taikios Kinijos statybą, kur žodis „taiki Kinija“ buvo pakartotas velniai žino kiek kartų, kaip burtažodis.
Gal tai yra požymiai, kad į Maskvos prašymą duoti karinės pagalbos Kinija atsakė nebent pasiūlydama milijoną lazdelių valgymui, ir tai nepatenkino Lavrovo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo A.Puklevičius.
Paklaustas, ar neprisidėdama prie Rusijos operacijos Kinija kuo nors rizikuoja, jis pažymėjo, kad šiuo atveju ji nepraranda nieko.
„Kinijos atsidengiamumas nuostoliams iš Rusijos yra visiškai minimalus, investicijos ten yra tikrai nedidelės. Tos investicijos, kurios yra padarytos, jos yra gana saugios, į Rusijos fondų biržą investuota be galo mažai.
Vienintelis dalykas, ką ji gali padaryti – tą patį Kinijos centrinio banko valiutos rezervą „nukomunisdinti“ ir pasakyti, kad atiduosime vėliau. Ji niekuo šiuo atžvilgiu nerizikuoja“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
