Kritika Aljansui
Trečiadienį Briuselyje įvyko NATO gynybos ministrų susitikimas – jame sutarta sustiprinti rytinę Aljanso dalį čia dislokuojant daugiau NATO pajėgų bei stiprinant NATO priešakinių pajėgų batalionų pajėgas, tačiau konkretūs sprendimai – tik birželį.
Net daliai Lietuvos politikų kritikuojant NATO dėl jo tariamo neveiksnumo, buvusi krašto apsaugos ministrė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad šiandien dėl Lietuvos saugumo jaučiasi daug užtikrinčiau negu anksčiau, nepaisant to, kad šalia vyksta karas.
„Šiandien jaučiuosi žymiai geriau dėl mūsų saugumo, nepaisant to, kad karas vyksta šalia, negu jeigu tai būtų atsitikę iki 2014 metų.
Kai 2014 metais buvo atakuojama Ukraina – karas prasidėjo tada, buvo atplėšta dalis žemių, tada Lietuva buvo visiškai nepasiruošusi, ir, svarbiausia, NATO buvo visiškai nepasiruošęs – buvo miegantis.
Iš esmės tik teoriškai buvome NATO nariais: buvome pasirašę sutartį, bet šiame regione NATO fiziškai iš esmės nebuvo, net pratybų rimtų nebuvo tuomet. Dabar viskas nepalyginamai geriau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje įvertino R.Juknevičienė.
„Aišku, kariuomenė, gynybos specialistai žino, ko trūksta, ir skubiai sprendžiama, kaip tas skyles sutvarkyti“, – pridūrė ji.
Europarlamentarės teigimu, ukrainiečiai šiuo metu mus gina nuo Rusijos agresijos tiesiogine to žodžio prasme – ir jau ne pirmą kartą.
„Jie mus apgynė atitraukę rusų dėmesį jau 2014 metais. Jeigu viskas būtų vykę taip, kaip buvo V.Putino suplanuota anksčiau, Ukraina būtų prijungiama prie Rusijos įtakos sferos per V.Janukovyčių. Prisiminkime, ką jis darė – iš NATO atsiėmė pareiškimą, atidavė bazes Kryme.
Tokia minkštąja jėga norėjo prisijungti Ukrainą, o mus, pagal tuos planus, kuriuos mes matėme tuomet, jautėme iki 2014 metų, jie norėjo testuoti NATO per Baltijos valstybes surengdami „blitzkrygą“. Ir va tada būtume buvę didelėje bėdoje, bet ukrainiečiai mus išgelbėjo sukildami ir nukreipdami V.Putino dėmesį bei pakeisdami jo planus.
Dabar V.Putinas vėl testuoja NATO, tik kitokiu būdu. Tai nereiškia, kad mums kyla didžiulė grėsmė jau rytoj. Manau, yra atvirkščiai – Ukraina atitraukė didelę dalį pajėgumų nuo galimo išpuolio prieš mus. Ukrainos okupacija vyksta ne pagal planą, ir Ukraina vėl tiesiogiai gina mus“, – kalbėjo europarlamentarė.
Įvertino pastangas
Tuo metu paklausta, ar savo ruožtu Vakarai pakankamai gina Ukrainą, europarlamentarė sutiko, kad daroma per mažai.
„Manau, kad nepakankamai. Nors iš tikrųjų net daugiau, negu aš bijojau, kad gali būti. Nes tai, kokia vienybė yra, kaip Rusija uždaroma, suvaržomos jos galimybės toliau plėtoti savo karinius pajėgumus, kurie senka – tikrai Vakaruose yra įvykęs didžiulis lūžis. Bet nepakankamas“ , – įsitikinusi ji.
Anot R.Juknevičienės, tenka labai daug dirbti bandant įtikinti Vakarų valstybes, jog Ukraina gali laimėti, ir kad Europos Sąjunga turi prisidėti prie pagalbos Ukrainai jau šiandien.
„Pavyzdžiui, kuo greičiau sustabdyti Rusijos naftos pirkimą, nes didžiąją dalį už naftą sumoka Europos valstybės, bet, deja, sutarimo kol kas nėra“, – pripažįsta politikė.
Nepaisant dalies visuomenės kritikos NATO, R.Juknevičienė teigė nustebusi, kiek daug iš tiesų Ukrainai padeda NATO valstybės.
„Mes daug ko nežinome, nes tai nėra skelbiama – ir gerai, kad nėra skelbiama viešai. (...) Prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė, žvalgybos duomenys, kas yra be galo svarbu – tai daug padedama“, – pabrėžė ji.
R.Juknevičienė svarstė, kad V.Putinas norėtų, jog NATO į karą Ukrainoje įsitrauktų tiesiogiai jau dabar.
„Ko gero, V.Putinas labai norėtų, kad NATO įsitrauktų, ir įsitrauktų dabar, kai jis turi visą arsenalą. Pasižiūrėkite į jo vakarykštes kalbas, jo laikyseną, ką girdėjome iš jų sklindant aštuonerius metus, tą putinizmo ideologiją – tai yra karas prieš Vakarus. Ir aišku, kad nori, kad NATO, kaip institucija, kažkaip įsitrauktų dabar.
Suprantu, kad NATO dabar patiria labai didelę reputacinę žalą tiek Ukrainoje, tiek kitur, su tam tikromis abejonėmis, bet tai yra politinis Aljansas“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Amerikiečiai įsitraukimo nepalaiko
Savo ruožtu Amerikos lietuvis, politologas Darius Udrys teigė, kad didžioji dalis amerikiečių kol kas nepalaikytų tiesioginio NATO įsitraukimo į karą Ukrainoje.
„Nors, kaip rodo naujausios apklausos, Amerikos rinkėjams Ukrainos krizė yra svarbesnė negu koronavirusas, didžioji dalis amerikiečių kol kas nepalaikytų tiesioginio amerikiečių arba NATO karių įsitraukimo, įskaitant antskrydžių, neskraidymo zonos kūrimo, naudojantis NATO naikintuvais ir karinėmis pajėgomis“, – teigė D.Udrys.
Tokį amerikiečių požiūrį, anot jo, galėtų pakeisti viena aplinkybė.
„Sakyčiau, kad turėtų įvykti koks nors išpuolis prieš NATO valstybę, kad amerikiečiai jaustų reikalą palaikyti Amerikos karinių pajėgų tiesioginį, oficialų įsitraukimą“, – įsitikinęs politologas.
„Kol kas, nors amerikiečius labai sujaudino, labai liūdina, ir visi labai užjaučia Ukrainą, amerikiečiai nejaučia įsipareigojimo ginti ją savais kariais“, – pridūrė D.Udrys.
