Lietuvos kariuomenė atsako sunerimusiems dėl įtartinos veiklos pasienyje ir neatpažintų orlaivių

Rusijos karas Ukrainoje privertė susitelkti visą pasaulį. Žmones kaustantis nerimas tarnyboms tapo taip pat iššūkiu. Todėl jau ne pirmą kartą Lietuvos kariuomenės atstovai dalijasi atsakymais į dažnai jiems užduodamus klausimus, kurie kyla išgirdus nepatvirtintą informaciją.

Žiūronai.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Žiūronai.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lietuvos kariuomenė

Mar 19, 2022, 6:53 PM

Kariuomenės atstovai paaiškino, kaip elgtis artimoje aplinkoje ar iš mažai pažįstamų žmonių išgirdus informaciją apie esą matytus neatpažintus orlaivius ar įtartiną veiklą Lietuvos pasienyje.

„Susikaupė klausimų, kurie prasideda maždaug taip: „Kaimynas matė“ arba „Kaimynas sakė“. Daugiausiai šie klausimai susiję su pasienyje gyvenančio kaimyno matyta įtartina veikla Kaliningrado srityje arba Baltarusijoje bei su orlaiviais, kuriuos kaimynas matė, bet neatpažino ir nerado internete.

Pavyzdžiui: „kaimynas prie Šešupės, matė, kad Rusijos Kaliningrado srityje kertami miškai ir ruošiamos proskynos, sakė, čia ruošiasi puolimui?“ arba „kaimynas matė orlaivį, kuris skrido įtartinai ir jo skrydžio nesimato viešuose šaltiniuose, pavyzdžiui puslapyje/programėlėje „Flight Radar“, kaip man jaustis saugiam?“, – apie bene dažniausiai girdimas versijas rašo kariuomenės atstovai.

Ir toliau dalijasi trimis patarimais, kaip reaguoti ir elgtis:

„Pirma, dėl kaimyno pastebėtos įtartinos veiklos Kaliningrado srityje arba Baltarusijoje: šiose šalyse esantis karinis aktyvumas yra stebimas, visa žvalgybinė informacija yra renkama, perduodama ir analizuojama nedelsiant, viskas vyksta dabar, šiuo metu, tuo metu, netgi kai skaitote šią eilutę. Kiekvieną dieną po devyniais užraktais esančiose patalpose vyksta analizės ir pristatymai tiems, kas priima valstybės saugumui ir gynybai reikalingus sprendimus.

Todėl dėkojame už budrumą, bet prašome ir trupučio pasitikėjimo žvalgybiniais NATO (tai ir Lietuvos) pajėgumais. Prisiminkime: veikla prie Ukrainos sienos buvo išaiškinta daugiau nei pusmetis prieš realią invaziją. Tad jei šūviai šalia Druskininkų esančiame Baltarusijos Gožos poligone bus kažkas daugiau, nei įprastos pratybos arba proskynos Kaliningrado srityje kitapus Šešupės bus kertamos kažkam daugiau, nei apvaliosios medienos pasigaminimui – viskas bus užfiksuota, įvertinta ir pakelsime ant kojų viską, ką reikės pakelti“, – rašoma viešai paskelbtame įraše.

Išgirdusiems apie įtartinus skrydžius, siūloma paskaityti antrą punktą.

„Antra, dėl tų visų kaimyno matomų skrydžių – šiaip jau esame minėję: visi kariniai orlaiviai, kuriuos matote virš galvos, yra mūsų arba sąjungininkų ir taip, ne visi matomi viešuose šaltiniuose, nes tai – kariniai orlaiviai. Lietuvoje yra dislokuoti NATO šalių naikintuvai, savo savybėmis šviesmečiais lenkiantys rusiškus, todėl jokie svetimi orlaiviai į mūsų oro erdvę patekti negali.

Oro erdvė stebima ir tik užmačius, kad prie jos artėja Rusijos orlaiviai, iš NATO oro pajėgų bazės duodami nurodymai kilti Šiauliuose dislokuotiems naikintuvams – šie pasitinka pro mūsų oro erdvės šoną skrendančius lėktuvus, juos identifikuoja ir palydi. Tokie palydėjimai yra visiškai įprasta rutina jau daug metų, būna, kad per savaitę NATO naikintuvai kyla po kelis kartus ir priekabiai palydi Rusijos orlaivius, kaip ramaus miestelio policininkas įtartiną praeivį – duoda suprasti, kad šis yra matomas, o praeivis mato, kuo ginkluotas policininkas.

Taip, taisyklė „Jei abejoji – pranešk“ vis dar galioja. Pranešti informaciją policijai, VSD ar kariuomenei yra naudinga ir reikalinga. Tačiau labai svarbu neužmiršti ir sveikos žmogiškos nuovokos – pranešti reiškia pranešti, o ne skubiai imtis dar kokių nors veiksmų savo pačių pasidarytų išvadų pagrindu“, – komentuojama.

Svarbiausia, į ką dėmesį turėtų atkreipti žmogus yra šaltinis, iš kur jus pasiekė informaciją, kur ją skaitėte, kas ja dalijasi. Būtina įvertinti šaltinį ir jo skleidžiamos informacijos tikrumą, patikimumą.

„Trečia – dėl paties kaimyno. Labai kviečiame prieš kitą kartą krūptelint nuo naujos kaimyno žinios sustoti ir prisiminti, kad tikrasis informacijos šaltinis vis tik yra oficialios valstybės institucijų skelbiamos žinios, o ne kaimynas. Tada nueiti ir pasitikrinti. O tada jau imtis veiksmų. Oficiali informacija nebūtinai reiškia, kad ji bus lėta, valdiška ir griozdiška, nebe tie laikai. Net ir tai, ką skaitote čia, yra oficiali informacija.

Žodžiu, labai kviečiame nepulti vadovautis naujienomis, kurias kaip faktus ant stalo deda kaimynas. Kaimynas – geras žmogus, bet kaip ir kiekvienas kaimynas, mėgsta kartais nustebinti, padaryti įspūdį, pabūti svarbus arba lengvai pašiurpinti. Niekas negali labiau nuvilti tokio kaimyno, kaip sužinojimas, kad blogą žinią, kurią jis jums su didžiuliu entuziazmu nešė, jūs jau ir taip žinojote. Jei taip sąžiningai, turbūt kiekvienas savyje turime truputį kaimyno?

Todėl kviečiame dar kartą – puoselėkime kaimynystę, bet faktus imkime iš ten, kur juos pateikia atsakingos institucijos, o ne kaimynas“, – primena Lietuvos kariuomenės atstovai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.