Stebėdamas karo eigą Ukrainoje politologas sako, kad neramių ženklų įžvelgia ir Lietuvoje, kur, jo manymu, girdisi iš ankstesnių klaidų nepasimokiusi retorika. Be to, pasak V.Jurkonio, reikėtų prisiminti ir pačios Lietuvos padarytas klaidas.
„Nusileis geležinė uždanga, bet ne iš Rusijos ir Baltarusijos, o iš mūsų pusės. Tai girdime įvairiuose pasisakymuose, kad ten negali būti jokių vilčių – niekada ir niekaip. Vietos gyventojai patirs milžinišką terorą – tai, ką mes matėme 2020 metais Baltarusijoje, labai pagreitintu tempu vyks Rusijoje. Jeigu mes galvosime, kad išsprendžiame Ukrainos klausimą – padedame jai atsistatyti ir viską pamirštame, tai mes tiesiog atidėsime dar vieną karą“, – specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje kalbėjo V.Jurkonis.
Signalas Vakarams
VU TSPMI dėstytojas „geležinės uždangos“ terminą panaudojo vertindamas derybų tarp ir Rusijos klausimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį paskelbė, kad yra pasiruošęs derėtis su Vladimiru Putinu, bet iškart pabrėžė, kad jeigu derybos žlugtų – grėstų trečiasis pasaulinis karas.
„Visų pirma tai – signalas Vakarams, kad tos pagalbos, kurios prašoma, bet kuriuo atveju reikia. Kartu tai signalas, kad daug vilčių, jog pavyks susitarti nėra. Kas irgi yra suprantama. Nepaisant to, kad tikslas vienas ir jis tiktų abejoms pusėms – karo sustojimas, sustabdyti praradimai – dėl daugelio kitų tikslų suderinti pozicijas pavyktų gana sunkiai“, – V.Zelenskio žodžius įvertino V.Jurkonis.
Pasak jo, derybos anksčiau arba vėliau įgis pagreitį, bet susitarimas – jau kitas klausimas. Rusijos ir Ukrainos derybų pozicijos kol kas kardinaliai skiriasi, nors ukrainiečiai ir ėmė kalbėti, kad dabar tarsi nenori į NATO. Sekmadienį LRT laidoje „Dienos tema“ V.Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius perdavė prezidento žodžius: „Ukrainos sienos kaip 1991 metais.“
Pasak V.Jurkonio, kai kalbama apie derybas, reikia žiūrėti ir į Baltarusiją.
„Iš to, ką kalba ukrainiečiai, bent dalis jų linkę sutikti, kad NATO nesišviečia. Ir ne dėl to, kad jie nenori, bet dėl to, jog jų greičiausiai artimiausiu metu NATO nepriims, – sakė V.Jurkonis. – Yra ir kiti dalykai, kurie kelia nerimą. Suprantu, kad Ukraina pagrįstai nori ir reikalaus, kad visoje Ukrainos teritorijoje – įskaitant Donbasą ir Krymą. Bet turiu baimę, kad yra viena pusė, kuri nesidera ir jos teritorijoje Rusijos kariai liks, niekas nesipriešins ir tai priims, kaip duotybę. Aš kalbu apie Baltarusiją.“
„Jeigu būtume skyrę sankcijas anksčiau, nebūtų karo“
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje Europoje ir visame pasaulyje pakeitė geopolitinį lauką. O pati Ukraina kasdien užduoda Vakarams labai sudėtingus klausimus. Vertindamas Vakarų pasaulio laikyseną per pirmąsias karo Ukrainoje savaites V.Jurkonis įžvelgia „pusiau pilnos, pusiau tuščios stiklinės efektą.“
„Čia pusiau pilnos, pusiau tuščios stiklinės efektas. Rastume argumentų, kur gerai sureagavome. Gal per vėlai, bet ginklai buvo tiekiami, visuomenės parama yra, sureagavo Europos Sąjungos (ES) visuomenės. Žinoma, Berlyno laikysena galėjo būti greitesnė ir šalis dar turi padaryti daug sprendimų, – kalbėjo V.Jurkonis. – Girdėjome argumentų, kad jeigu atsisakysime naftos ir dujų (rusiškų, – red.), kentės mūsų visuomenės. Tos mūsų visuomenės jau kenčia. Alternatyvūs paramos kaštai jau šiandieną patiriami ir į tai reikia pažiūrėti.“
V.Jurkonis pabrėžė, kad jeigu nenorima žiūrėti per vertybinę prizmę, į situaciją galima pažiūrėti ir labai pragmatiškai.
„Jeigu būtume skyrę sankcijas anksčiau, nebūtų karo, nebūtų pabėgėlių ir mes patirtume mažiau nuostolių“, – sakė politologas.
Siūlo kiekvienam sau atsakyti į paprastą klausimą
V.Jurkonis įsitikinęs – V.Putino grasinimai ir nuolat Rusijos pajėgų bombarduojami miestai – akivaizdžių Vakarų grėsmės ženklų neigimo pasekmės.
„Kai kalbame apie žmogaus teises, laisves, demokratiją – tai nėra švelnus dalykas. Suprantu, kad kariškiams geopolitika ir tankai svarbiau, bet tankai ir geopolitika atsiranda, kai kaimyninėse valstybėse nėra prižiūrimos teisės ir laisvės. Kai sakoma: „Nesikiškime į šį neva vidaus klausimą ir mus paliks ramybėje.“ Šiuos argumentus girdėjome metų metus ir turime pasekmes“, – pernelyg atsainią Vakarų laikyseną iki karo kritikavo V.Jurkonis.
Tačiau politologas prašo sąžiningumo ir iš pačių lietuvių – jis priminė, kad Lietuva irgi darė tas pačias klaidas.
„Šiandieną kalbama, kad rusai kažko nepadarė – neabejotinai nepakankamai padarė – bet ir mes nepadarėme. Mes irgi flirtavome su Kremliumi – pirkome naftą, dujas, dalyvavome visokiuose atominės energetikos reikaluose. Bendradarbiavimas vyko, – pabrėžė V.Jurkonis. – Nematyti savo kaltės ir sakyti bei neigti, kad iš viso Rusijos ir Baltarusijos gyventojai patyrė represijas...Iš kur tas pasipriešinimas atsiras, jeigu juos nuolat suima, muša arba priverčia išvykti? Nebus to pasipriešinimo.“
Pasak politologo, vienas ryškiausių pavyzdžių – per karą pasikeitęs požiūris į V.Zelenskį. Daugeliui herojumi jis tapo per karą, o iki tol sulaukdavo daug kritikos.
„Kiekvienam iš mūsų – kalbančiam ir priimančiam sprendimus – įvertinti ir atsakyti sau į paprastą klausimą: ką mes kalbėjome apie Volodymyrą Zelenskį prieš metus ar dvejus? Ir dabar nemažai sakančių entuziastingai, kad „kokia Ukraina, koks šaunus prezidentas!“, kalbėjo anksčiau, kad jis yra vos ne Kremliaus agentas ar statytinis, – sakė V.Jurkonis. – Daugiau sąžiningumo, daugiau ryžto ir suprasti, ką mes giname. Ne nusifotkinti prie Ukrainos vėliavos, o veiksmais padaryti, kad Ukrainai būtų lengviau.“
