„Susitikimas su Zelenskiu Putinui būtų skausmingas simbolinis, psichologinis ir visoks kitoks smūgis, savo pralaimėjimo pripažinimas. Jis ir pačioje invazijos pradžioje (Ukrainos valdžią, – aut.past.) pavadino gauja nacistų ir narkomanų. Tarp narkomanų jis akivaizdžiai omeny turėjo Zelenskį.
Jis ir anksčiau demonstravo, kad tas, suprask, klounas, visai ne jo lygio ir jam, Putinui, susitikinėti su tokios neegzistojančios valstybės neva klounišku prezidentu yra nelygis.
Dabar, jeigu jis su juo susitiktų, būtų akivaizdus pripažinimas, kad ta neegzistuojanti valstybė, jos klounas prezidentas ir armija sudavė tokį smūgį, jog pats Putinas priverstas su juo susitikti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ tvirtino V.Bruveris.
Jo teigimu, V.Putino ir V.Zelenskio susitikimas darytųsi vis realesnis Rusijai patiriant vis daugiau nuostolių mūšio lauke. Ta pati sąlyga, pasak apžvalgininko, galioja ir kalbant apie realias, o ne imitacines derybas dėl karo veiksmų nutraukimo.
„Rusija sustos ir realesnės derybos su kažkokia perspektyva, o ne tik imitacija, prasidės tik tuo atveju, jeigu Rusija fiziškai nebegalės pajudėti ir toliau kariauti pilna jėga mūšio lauke. Jeigu Ukrainos kariuomenė juos nuskausmins ir nuleis kraujo tiek, kad jie fiziškai nebegalės pajudėti, plėsti puolimą, išlaikyti iniciatyvą, o ėjimai į priekį bus visiškai savižudiški.
Tik vieninteliu atveju tada gali prasidėti realesnės derybos. Kol kas šiuo metu bandymai desperatiškai užgrobti bent Mariupolį ir jį paversti kažkokios didesnės pergalės imitacija tebevyksta, ir jie vyks, kol Mariupolis nebus paimtas“, – pastebėjo V.Bruveris.
Vienintelis dalykas, kaip kalbėjo apžvalgininkas, dėl kurio gali pavykti sutarti abiem pusėms – neutralus Ukrainos statusas, t.y. šalis bent jau artimiausiu metu arba niekada netampa NATO nare.
„Šioje vietoje derybos lyg atrodo perspektyviausiai, turint omenyje visą šio žodžio sąlyginumą. (...) Neįsivaizduoju, kaip kitais klausimais gali būti dar koks kompromisas. Nebent, jei Rusijos režimas pasitenkins šiuo vieninteliu Ukrainos neutralumo įsipareigojimu ir tuo, kad de facto jis bus užgrobęs ir laikys naujas teritorijas Donbase.
Rusijos režimui irgi tai nebūtų kažkoks ypatingas laimėjimas, ypač strateginiu požiūriu. Tai būtų veikiau pralaimėjimas. Kremliaus režimas pats tai puikiai supranta“, – įsitikinęs V.Bruveris.
Susinaikinimas gali būti tik iš vidaus?
Vertindamas Kremliaus režimo ateities perspektyvas, jei karas Ukrainoje jam pasibaigtų nesėkmingai, politikos apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad būtų suduotas didžiulis smūgis režimo mitui apie jo visagalybę.
„Nešančioji režimo konstrukcija politiniu, psichologiniu ir visokiu kitokiu požiūriu yra mitas apie jo visagalybę – tiek karinę, tiek fizinę. Kas jau kas, bet, kaip sako anglosaksai, at the end of the day, jeigu mes jau imamės, sutvarkome bet ką per 48 val. Šis mitas jau dabar iš esmės yra pakirstas. Prašauta žemiau vaterlinijos tiek dėl paties režimo, tiek dėl jo vado.
Jeigu jis vis dėlto būtų priverstas sustoti ir atsitraukti su tuo, ką turi dabar, pridėjus Mariupolio okupaciją ir kažkokį neutralų Ukrainos statusą, tai būtų triuškinantis smūgis režimo mitui. Blogiausia, kad tai pradėtų matyti ne tik pavaldiniai šalies viduje, visuomenė, bet ir režimo patys vadeivos, mafija, kuri valdo režimą, taip pat ir sąjungininkai visame pasaulyje.
Štai kodėl režimas žūtbūt stengiasi neatsitraukti, net kai taip gausiai srūva krauju, net ir tiesiogine šio žodžio prasme“, – svarstė V.Bruveris.
Pasak jo, kol kas nesimato jokių ženklų, kad režimą galėtų suskaldyti išoriniai veiksniai, tokie, kaip visuomenės nepasitenkinimas esama situacija. Vienintelis galimas scenarijus – režimo griūtis viduje, jo žlugimas dėl vidinio perversmo, rietenų jo elito tarpe.
„Jeigu režimas žlugs ir Putinas neteks pagrindo po kojomis, jis gali atsidurti Hagos tribunole, bet aš nemanau, kad ten mes jį pamatysime gyvą“, – apibendrino politikos apžvalgininkas.
