Apie tai Europos Parlamento narys kalbėjo specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje apie Ukrainos įvykius.
Įvertino vizitų į Kijevą reikšmę
Pasak P.Auštrevičiaus, reikia pripažinti, kad praktinės pagalbos srityje Europa Ukrainai padeda daug, tačiau svarbiausi namų darbai dar nepadaryti.
„Aš kalbu ir finansiškai – skirdama makrofinansinę, humanitarinę pagalbą, sudarydama visas sąlygas kuo greitesniam pabėgėlių priėmimui Europos Sąjungoje. Kitaip sakant, čia net nekyla klausimų, viskas vyksta ganėtinai sklandžiai.
Bet ko Europa iš tikrųjų nepadarė ir praleido puikią progą – prieš gerą savaitę Europos Vadovų susitikime nusiųsti labai stiprų politinės paramos signalą. Čia reikia pripažinti – namų darbai atlikti labai prastai, neįvertinant visos situacijos. Jeigu jau taip atvirai, aš siūlyčiau Europos vadovams dar kartą susitikti, permąstyti ir išreikšti stiprią paramą Ukrainos narystei ES“, – teigė P.Auštrevičius.
Jis pažymėjo, kad ryškiausi Europos lyderiai taip pat turėtų nuvykti į Kijevą ir pademonstruoti savo solidarumą, kaip tą jau padarė Čekijos, Slovakijos, Lenkijos premjerai.
„Ne nuotoliniais pokalbiais iš saugių sostinių, o nuvykstant traukiniu nuo sienos iki Kijevo, o tai yra ganėtinai ilgas laiko tarpas ir atstumas. Tie lyderiai buvo namuose kai kada kritikuojami, kad tai yra politinis šou, priešrinkiminės kampanijos, bet aš į tai mažiau kreipčiau dėmesio – šituo metu nuvykti į Kijevą, pasikalbėti su Zelenskiu ir aptarti tuos reikalus, pajusti visą atmosferą, yra labai stiprus žingsnis, ir labai tikiuosi, kad ir kiti Europos lyderiai drįs tą dalyką pakartoti, ne tik Vidurio ir Rytų Europos.
Čia beveik visi žadėjai ir jų parama yra akivaizdi, bet o kodėl ne Scholzui? Kodėl ne Macronui? Galima vardinti tuos lyderius, tai važiuokite – gal mažiau bombarduos Kijevą, gal lyderiai supras, ką reiškia sugriauti dideli Ukrainos miestai, milijoninės pabėgėlių minios? Čia kaip kine – vienas dalykas yra matyti ir įsivaizduoti, o kitas dalykas – pajusti realybėje“, – kalbėjo europarlamentaras.
Paklaustas, kodėl būtent šių dviejų lyderių Ukrainoje dar nebuvo, jis svarstė, kad tokių veiksmų greičiausiai nesiimama dėl saugumo, tačiau šis karas parodys, kas yra tikrieji lyderiai.
„Neabejoju, kad tiems vadovams jų saugumo tarnybos yra pateikusios tokias rekomendacijas, kad praktiškai neįmanoma prasimušti, kyla asmeninio saugumo klausimai, bet lyderis nuo biurokrato tuo ir skiriasi, kad lyderis priima drąsų sprendimą ir randa būdą, kaip tą sprendimą įgyvendinti. Todėl manau, kad jie turėtų atmesti tuos dalykus, paskambinti gal prieš tai Putinui, informuoti, ir drąsiai vykti ten, kur jų dabar reikia – į Kijevą.
Šią savaitę Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą. Ir aš pasakysiu atvirai – nelabai suprantu, kas darosi su vokiečiais. Jūs įsivaizduokite: kreipiasi agresoriaus žlugdomos valstybės vadovas, kuris patiria viską, ką galima patirti esant tokiomis aplinkybėmis, jis pasako puikią kalbą, ir ką jūs manote – po jo kalbos nebuvo jokios diskusijos, jokios atsakomosios kalbos, bet dalyvavo visi Vokietijos vadovai, visi politinių partijų lyderiai, ir kaip nesureaguoti tokiu momentu? <...> pabėgti į krūmelius, ir dabar vokiečiai trauko pečiais, nesupranta, kas atsitiko“, – aiškino P.Auštrevičius.
Lyderių stoka?
Jis apgailestavo, kad dalis Vakarų politikų taip ir liko „istorijos paraštėse“.
„Yra istorijoje momentai – jei tu juos praleidi ir galvoji, kad tai yra tik dar vienas pasisakymas, padėta varnelė, tai toks tavo ir supratimas apie istoriją. Štai kas įvyksta mūsų akyse, matome, kad kai kurie lyderiai lieka paraštėse su savo požiūriu, savo politika, ir toliau klimpsta į istorijos pelkę“, – svarstė europarlamentaras.
Paklaustas, kieno pinigais po karo turėtų būti atstatoma Ukraina, P.Auštrevičius teigė, kad šaltinių turėtų būti ieškoma ne vienoje vietoje.
„Pirmiausia ir užšaldyti Rusijos valstybės aktyvai Vakarų valstybėse, <...> oligarchų, bendradarbiaujančių su Putinu ir užsidirbusių milijardus, pinigai, ir trečias dalykas – pasaulio finansinių institucijų parama, ir, sakyčiau, negrąžintina parama iš stipriausių Vakarų organizacijų.
Jau yra laikas pamažu pradėti kalbėti apie Ukrainos atstatymo fondo sudarymą, jo principus, nes tai, sakyčiau, irgi įkvepia ukrainiečius laikytis, kada jiems yra sunkiausia“, – dėstė europarlamentaras.
