Braška per siūles
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado pavaduotojas, atsargos majoras Židrūnas Šadauskis portalui lrytas.lt pasakojo, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, norą prisijungti prie Šaulių išreiškė beveik tiek pat žmonių, kiek suaugusių narių organizacija turėjo iki šiol.
Anot Ž.Šadauskio, nuo vasario 24 dienos iki dabar organizacija sulaukė virš 5 tūkst. norinčiųjų prašymų, kai dar pernai LŠS iš viso priklausė 5399 suaugę šauliai.
Tiesa, kaip pastebi Ž.Šadauskis, dalis užpildžiusių pradinį pareiškimą vėliau tiesiog neatsiliepia.
„Įprastai per metus prisijungdavo apie tūkstantį suaugusių šaulių, kai kuriais metais gal yra siekę ir 1400 norinčiųjų. Tai dabar skaičiai išaugo kartais“, – pastebėjo atsargos majoras.
„Jei tos tendencijos išsilaikys, tai per šiuos metus mes kaip organizacija galime padvigubėti, o tai, be abejo, yra iššūkis, kadangi darbuotojų ir vadovų grandis nepadidėjo. Administruoti, apmokyti, instruktuoti naujai ateinančius šaulius organizacijai yra tikrai didelis iššūkis“, – neslėpė jis.
Kovo 11-ąją iš kelių tūkstančių išreiškusiųjų norą įstoti į LŠS, priesaiką priėmė tik 600 žmonių – kiti, pasak Ž.Šadauskio, nespėjo susitvarkyti reikiamų dokumentų arba nepraėjo patikrinimo.
Nepaisant išaugusio stojančiųjų skaičiaus, priėmimo procedūros keisti neplanuojama.
„Nenorime, kad į organizaciją patektų atsitiktiniai žmonės, galbūt turintys teistumus, tad krūvis dėl dokumentų surinkimo, dėl patikros, koks žmogus pareiškė norą stoti, padidėjo kartais – pats procesas yra sulėtėjęs“, – neslėpė jis.
Pagausėjus šaulių, ir patys mokymai turės būti perplanuoti.
„Šaulių, kurie prisijungia į organizaciją, prašome apsišarvuoti kantrybe, nes tą pačią akimirką pravesti apmokymus neturime galimybių. Ypač dabar, kai Lietuvoje padaugėjo NATO partnerių, pratybų, tai ir šaudyklos, ir kiti mokymų laukai yra labai užimti. O mokymų organizavimo specifika tokia, kad mes turime eiti į karinę infrastruktūrą – negalime civilinėje infrastruktūroje pravesti šaudymų“, – pabrėžė Ž.Šadauskis.
„Iššūkių daug, bet tikrai džiaugiamės, kad ateina aktyvių žmonių – juos tikrai integruosime į organizaciją, bet tam reikia laiko“, – pridūrė jis.
Šiuo metu naujų narių prašymų skaičius, anot LŠS vado pavaduotojo, jau sumažėjo, tačiau, lyginant su praėjusiais metais, jis vis tiek išaugęs kartais.
Jungiasi ir prie kariuomenės savanorių
Lietuviai kur kas daugiau domisi ir tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki kovo 17-osios priėmimo procedūras pradėjo jau 353 kandidatai.
„Kiekvieną savaitę apie 15 kandidatų pradedamos priėmimo procedūros, todėl dabartinė situacija parodo, kad yra ženklus susidomėjimas“, – portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistas, gr. Eugenijus Ambrozas.
Pasak jo, nuo vasario 24-osios į tarnybą KASP priimti jau 48 kandidatai. Per visus 2021-uosius metus tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose pradėjo 875 žmonės, 2020 metais – 999, o 2019-aisiais – 1070 žmonių.
KASP viešųjų ryšių karininkė ltn. Lina Sindaraitė svarstė, jog priežasčių, kodėl lietuviai nusprendžia tapti savanoriais – daugybė. Ji pažymėjo, kad norinčiųjų tarnauti padaugėjo ir po 2014 įvykių, Rusijai okupavus Krymą.
„Įtaką daro artimieji ir draugai, jei tarp jų yra tarnaujančių, taip pat ir pilietiškumas, nes tenka su kariais savanoriais pasikalbėti, paklausti, kas juos paskatino, tai kai kurie sako, kad jau mokykloje turėjo svajonę ateiti į KASP. Nemaža dalis ateina ir iš Šaulių sąjungos, taip pat dalis jaunuolių į savanorių pajėgas ateina vietoje 9 mėnesių privalomos karinės tarnybos.
Jeigu jaunuolis žino, kad bus pakviestas 9 mėnesių privalomai karinei karo tarnybai, tiesiog gali kreiptis prieš dar patenkant į sąrašus, ir ateiti į savanorių pajėgas. Bet labai dažnai būna, kad lieka tarnauti ir toliau, nes labai patinka, sako, kad ir draugų susiranda, patinka kariškas gyvenimas, įdomios pratybos“, – portalui lrytas.lt teigė L.Sindaraitė.
Pasak jos, nors norinčių tarnauti suaktyvėjimas jaučiamas, šio sprendimo neturėtų lemti karo Ukrainoje sukeltos emocijos.
„Tai turi būti apgalvotas sprendimas, nes vis tiek žmogus ateina mažiausiai trejiems metams, pasirašo sutartį, prisiima atsakomybes. Tarnyba nėra toks dalykas, kad šiandien sugalvojau, bet nežinau, ar turėsiu laiko. Tai yra nuo 20 iki 50 parų per metus, tai žmonės turi pasiplanuoti, pasiskaičiuoti, tai jie bet kokiu atveju ateina jau rimtai nusiteikę.
Aišku, natūralu, kaip ir visose gyvenimo srityse, kad būna ir mažėjimas – kažkas išvyksta į užsienį, kažkas pakeičia gyvenamąsias vietas, sukuria šeimas ir tiesiog nebespėja – visokių atvejų būna, bet iš esmės žmones paskatina ateiti pilietiškumas“, – kalbėjo KASP viešųjų ryšių karininkė.
Kas galėtų prisijungti?
Lietuvos kariuomenė neseniai paragino visus šalies gyventojus, nutarusius įstoti į LŠS, įsivertinti, ar šie nėra „emociniai kariai“, pirmą kartą apie stojimą pagalvoję vasario 24-ąją – Rusijos agresijos dieną.
Kariuomenė paragino tokius asmenis užleisti eilę tiems, kurie apie stojimą galvojo jau ilgą laiką, o ši diena tebuvo lūžio taškas, kadangi tam tikros rinktinės jau „braška per siūles“.
Tuo metu Ž.Šadauskis teigia, kad norintys stoti į Šaulių Sąjungą pirmiausiai turėtų įsivertinti, ar galės šiai veiklai skirti pakankamai savo laiko ir lėšų. Sąjungos vado pavaduotojas primena, kad šauliai ne tik aktyviai prisidėjo valdant pandemiją, bet savanoriavo ir pabėgėlių krizės metu, o dabar organizuoja ir pagalbos Ukrainai tiekimą.
„Pagrindinis įsivertinimas – ar ateina pasiruošęs aukoti savo laiką ir tam tikras savo asmenines lėšas įsigyjant įrangą, ekipuotę, uniformą. Pagrindinis dalykas – aukojant savo laiką ruoštis ginti tėvynę. Turėtų būti tvirtas apsisprendimas aktyviai dalyvauti veikloje, o ne tik tapti šauliu, deklaruoti savo šauliškumą“, – pabrėžė jis.
Tačiau konkretaus laiko, kurį šauliai turėtų skirti organizacijai, nėra – veikiama savanoriškumo principu.
Ž.Šadauskio teigimu, dar viena naujųjų Lietuvos šaulių sąjungos narių priesaikos ceremonija galėtų įvykti gegužę.
Davę šaulio priesaiką rengiami tiek ginkluotam, tiek neginkluotam valstybės gynimui. Šaulių rengimas pradedamas dviejų tipų Baziniu šaulio įgūdžių kursu (BŠĮK), kuris išsiskiria į dvi dalis: kovinį ir nekovinį. Kovinis BŠĮK skirtas šauliams, ketinantiems save realizuoti įsiliejant į šalies gynybą su ginklu rankose, o nekovinis BŠĮK – šauliams, kurie prisidėtų „nesmurtinėmis“ priemonėmis telkti ir šviesti visuomenę, šaulius.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę pranešė, kad Šaulių sąjungai papildomai bus skiriama iki 4 mln. eurų. Anot ministro, papildomi resursai bus skirti ekipuotei, ginklams, šaudmenims, ryšio priemonėms ir kitoms būtinoms reikmėms bei naujų šaulių apmokymui.
Ž.Šadauskis pabrėžia, kad tiek infrastruktūros sprendimai, tiek papildomi darbuotojai, galintys apmokyti naujus narius, o ir ekipuotės elementų įsigijimas užims nemažai laiko, tad naujieji šauliai nebus apmokyti taip greitai, kaip norėtųsi.
Kartu su jaunaisiais šauliais, Lietuvos šaulių sąjungą sudaro virš 11 tūkst. narių. Tiesa, anot Ž.Šadauskio, tarp jaunųjų šaulių reikšmingo pagausėjimo nėra – naujų stojančiųjų skaičius išliko stabilus.
