Tuo metu užimti Kijevą, anot jo, Rusija galėtų nebent iš principo sulyginus jį su žeme.
„Neatmesčiau varianto, kad Rusija kažkuriuo metu gali nuspręsti, kad jau geriau Kijevas bus niekieno – nei ukrainiečių, nei Rusijos. Tada šio miesto nelieka“, – neatmetė karybos ekspertas.
Klausimai dėl cheminio ginklo
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karo ekspertas D.Šlekys „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje virto savotiška aklaviete.
„Rusija nebeturi energijos dideliu tempu, vienu smūgiu paimti raktinių miestų, ukrainiečiai neturi pajėgų nustumti Rusijos pajėgas iki sienos – vadinasi, jie gali kariauti tik mažais vienetais, darydami žalą, kokią dabar daro, o Rusija apsiriboja sistemingu, intensyviu apšaudymu naikinant pastatus ir terorizuojant žmones. (...)
Klausimas, kiek Rusija gali patempti kaip valstybė resursų prasme, politinės valios prasme, ir svarbiausia, ką gali ir nori daryti Rusijos žmonės“, – įvertino D.Šlekys.
Anot jo, šiuo metu Ukrainoje stebimos civilių objektų atakos nėra naujas kariavimo būdas – jos tapo norma pastarųjų 30-40 metų karuose. Karybos eksperto teigimu, žiaurumo ribos dar neperžengtos.
„Pastarąsias porą savaičių kalbame apie cheminio ginklo panaudojimo tikimybę – tą matėme Sirijoje, kai Asado režimas, bausdamas opozicijos kovotojus, besislepiančius miestuose, panaudodavo cheminį ginklą.
Yra baimės, kad Rusija gali tai padaryti dabar, ypač, kai vis labiau prasideda apsiausčių formatas – Rusijos karinės pajėgos priartėja prie miestų tokiu atstumu, kad gali naudoti trumpojo nuotolio artilerijos sistemas, kurios gali šaudyti ir cheminio ginklo užtaisus“, – neatmetė politologas.
Anot jo, jau pradedame matyti, kad Rusija sistemingai, naudodama savo tikslaus ginklo arsenalą, labai tikslingai atakuoja civilius objektus.
„Šiąnakt sunaikintas prekybos centras Kijeve. Taip pat apšaudymai Pietų Ukrainoje, Odesa pradedama apšaudyti iš jūros – tikrai Rusija neturi pajėgų užpulti pačio miesto dabar, bet gali terorizuoti žmones – nežinai, kuris pastatas bus taikinys, kada raketa atskris.
Tai indikuoja, kad bus dar didesnis nediskriminacinis šaudymas – iš principo jokio skirtumo, į kokį taikinį šauni, svarbu šauti ir toliau palaikyti psichologinį spaudimą, žmonių, kurie ginasi, terorą, užduodant jiems paprastą klausimą – kiek dar ilgai jūs kentėsit, kiek ilgai dar norite matyti, kaip aplink žmonės žūva. Ar iki galo priešinatės, ar vis dėlto kažkurioje vietoje sakote, gerai, darome pertrauką, paliaubas.
Kol kas Ukrainos pusė aiškiai rodo – geriau mes mirsime visi negu pasiduosime“, – pastebėjo D.Šlekys.
Politologas neatmeta, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą, Vakarų valstybių pozicija tiesiogiai neįsitraukti į karą turėtų pasikeisti.
„Praėjusią savaitę nedviprasmiškai pasisakė Lenkijos prezidentas, kuris leido suprasti, jog jei būtų panaudotas cheminis ginklas, Lenkija, kaip atskira šalis, imtųsi atitinkamų priemonių.
Manau, kad būtų sunku, ar pavienėms valstybėms, ar Aljansui, nieko kariškai nedaryti, jeigu iš tiesų būtų panaudotas cheminis ginklas prieš civilius žmones.
Tikrai sunkiai įsivaizduoju, kad būtų liekama prie dabartinių paramos formatų ir nedaroma kažko ekstra – o tas ekstra gali būti iš principo tai, ko prašo Ukrainos pusė – vienokia ar kitokia forma užtikrinti paramą iš oro, ar tai būtų raketinėmis sistemomis, ar aviacija.
Dėl to ypač JAV deda pastangas retorine, viešumo prasme atgrasyti Rusiją nuo šio žingsnio, nes amerikiečiai nenori, kad nekalti žmonės žūtų baisiu būdu, bet taip pat nenori situacijos, kuri priverstų amerikiečius imtis kažko tiesioginio“, – įvertino D.Šlekys.
Kijevo ateitis
Rusijai aktyviai atakuojant Kijevą, miestas ir toliau laikosi. Anot D.Šlekio, Rusijos pajėgos, jei labai norėtų, galėtų paimti Kijevą – jei sulygintų jį su žeme.
„Jeigu Rusija labai, labai nori, ji gali Kijevą paimti iš principo jį sulyginant su žeme, kas kainuotų beprotišką skaičių gyvybių tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos pusės, bet Rusija tikrai tai gali padaryti, jeigu nori tiesiog turėti plynę toje vietoje, kur dabar yra Kijevas.
Ar tai yra jų tikslas, jau kitas niuansas. Tam reikėtų laiko, beprotiškai didelio skaičiaus aukų, bet, žvelgiant iš to, kaip dabar situacija dėliojasi, neatmesčiau varianto, kad Rusija kažkuriuo metu gali nuspręsti, kad jau geriau Kijevas būtų niekieno – nei ukrainiečių, nei Rusijos. Tada nelieka šito miesto“, – pastebėjo politologas.
Jo teigimu, jau dabar Kremlius siekia padaryti kuo didesnę įmanoma žalą Ukrainai.
„Jeigu jiems nepasiseka bent kažkoks politinis, derybinis momentas, tai sugriaudamas Kijevą, sunaikindamas industriją, net jeigu Ukraina kažkuria dalimi liktų nepriklausoma Kremliaus akimis, ji būtų taip fiziškai sužalota, kad užtruktų dešimtmečius atstatant prarastus miestus, infastratutūrą, industrinę galią.
Atrodo, kad jei nepavyko nuversti režimo, dabar Rusijos intencija yra padaryti kuo didesnę, pirmiausiai fizinę, žalą visai Ukrainai – ne tik naikinant jos pajėgas, bet ir miestus, infrastruktūrą, pramoninę galią, ir tuo pačiu žalojant žmonių psichologiją.
Dabar tai vyksta – sekinantis karas, kai tiesiog sistemingai naikini materialiuosius priešo resursus tam, kad jis, net atsiradus pertraukai tarp kovos, turės tiek darbo atsistatant, jog jam nebus noro kitų dalykų daryti“, – pabrėžė D.Šlekys.
