Būtent konstituciniu Rinkimų kodekso statusu labiausiai ir abejoja Seimo teisininkai. Jų nuomone, šiuo dokumentu užsimojus pakeisti visus rinkimų įstatymus sukurtas smulkmeniškas teisinis reguliavimas, kurį tobulinti bus per daug sudėtinga. Siūloma atsisakyti konstitucinio statuso arba rinkimų tvarką aprašyti labiau apibendrintai.
Seimo teisininkai netgi įžvelgė, kad kai kurios Rinkimų kodekso normos galimai prieštarauja Konstitucijai. Pirmiausia abejojama, ar pagrįstai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suteikiamas konstitucinis lygmuo, – tai būtų vienintelė tokį statusą įgijusi valstybės institucija. Kaip prieštaraujantys Konstitucijai įvardyti VRK įgaliojimai patraukti rinkimų kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, dar viena kita šiai institucijai tenkanti galia.
Kyla teisinių problemų ir dėl Rinkimų kodekso suderinimo su taip pat konstituciniu Referendumo įstatymu. Įsigaliojus kodeksui nustoja galioti Politinių kampanijų finansavimo įstatymas, kuris reglamentuoja ir referendumų finansavimą. Tektų keisti Referendumo įstatymą, bet dėl jo konstitucinio statuso reikia 85 Seimo narių balsų.
Bet, nepaisant teisininkų kritikos, Rinkimų kodeksas sulaukė tvirto parlamentarų palaikymo, nes kai kurios jo teisės normos naudingos tiek valdančiosioms, tiek opozicinėms partijoms.
Matyt, pirmiausia tradicinėms politinėms jėgoms paranku, kad rinkimų komitetams bus keliami panašūs reikalavimai kaip ir partijoms, bet tokiomis pat teisėmis jie nesinaudos.
Šiuos komitetus bus leidžiama steigti tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai ir iki tol jie negalės, kaip būdavo įprasta, veikti kaip paprasta visuomeninė organizacija, rinkti lėšų, telkti šalininkų, o jau vėliau registruotis į rinkimus. Bet teisė gauti valstybės finansavimą toliau paliekama tik partijoms.
Dar viena naujovė – išskirtinai partijoms suteikiama teisė steigti analitinius centrus, kurie turėtų viešųjų įstaigų statusą. Daliai opozicijos ši teisės norma kelia abejonių, bet tai nesutrukdė Seimui pritarti Rinkimų kodeksui.Vakarų šalyse tokie centrai seniai veikia, jie užsiima analitine, tiriamąja, šviečiamąja veikla ir paprastai juos kuria finansiškai stiprios tradicinių ideologijų partijos.
Opozicijos atstovai baiminasi, kad tokios organizacijos sudarys sąlygas neskaidriam partijų finansavimui, bet valdantieji ramina, jog jas kontroliuos ir VRK, ir Valstybės saugumo departamentas, o vykstant rinkimų kampanijai analitinių centrų veikla bus griežtai ribojama.
Partijų finansavimo skaidrumą tikimasi didinti ir draudimu jas remti grynaisiais pinigais – aukos galės būti renkamos tik elektroniniu būdu.
Dar viena, tiesa, ne finansavimo, o pačių rinkimų politinį skaidrumą didinanti priemonė – kandidatų duomenys, biografijos, turto, pajamų ir interesų deklaracijos VRK svetainėje turės būti skelbiamos neribotą laiką. Taip pat nei partijoms, nei rinkimų komitetams nebus leidžiama vilioti rinkėjų į jų pavadinimus įrašytomis fizinių asmenų pavardėmis, organizacijų vardais. Kita vertus, kiek lengvinami Lietuvoje palyginti griežti partijų finansavimo, rinkimų kampanijos vykdymo ribojimai.
Mažos aukos, kurią suteikusiam rėmėjui nereikia deklaruoti pajamų ir kuri nėra skelbiama viešai, kartelė kilstelėjama iki 0,03 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) ir šiuo metu tai sudarytų 50 eurų. Politinė reklama nebus draudžiama, kaip iki šiol, šeštadienį prieš rinkimus.
Be to, mažinamas rinkimų užstatas piliečiams, keliantiems savo kandidatūrą į Seimo ar Europos Parlamento narius nuo 10 iki 5 VMDU. Savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems asmenims, kai paaiškės, kad jų pareigos nesuderinamos su darbu savivaldybių tarybose, grės netekti jau ne 10, o tik 2 VMDU užstatą.
Rinkimų kodeksas turėtų įsigalioti jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Nors juo numatoma nemažai rinkimų tvarkos, jų finansavimo pokyčių, susidaro įspūdis, kad tai daugiau techninio pobūdžio naujovės, labiau dominančios pačius politikus nei rinkėjus.
Gal todėl ir pavyko valdantiesiems lengvai susitarti su opozicija dėl šio didelės apimties teisės dokumento ir išvengti smarkios viešos priešpriešos.
Tuo metu daugiausia ginčų keliančios teisinės problemos – kokie bus savivaldybių merų įgaliojimai – Rinkimų kodeksas nesprendžia. Savivaldos rinkimai vyks jau kitų metų pavasarį, bet iki šiol nėra aišku, kokias teises turės merai, ar jie vadovaus savivaldybių taryboms, ar bus tik administracijos vadovai.
Net konservatorių iškelti merai nuogąstauja, kad jei savivaldybių taryboms vadovauti vėl imtų, kaip atkurtos nepriklausomybės pradžioje, atsiradę jų pirmininkai, nepavyktų išvengti dvivaldystės, konfliktų, o visų gyventojų rinkti merai taptų mažai galių turinčiais labiau dekoratyviniais vadovais.
Konstituciniam teismui išaiškinus, kad tiesiogiai renkant merus būtina Konstitucijos pataisa, seniai verda partijų ginčai, kokie bus merų įgaliojimai, bet sutarimo politikos horizonte dar neregėti.
