A.Bilotaitė trečiadienį pranešė, jog šiandien Lietuvą jau yra pasiekę beveik 29 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
„Veikia šeši registracijos centrai. Planuojame didesnio registracijos centro įsteigimą Vilniuje bei naują registracijos centro įsteigimą Panevėžyje“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio informavo ministrė.
Registracijos centrai ukrainiečiams šiuo metu veikia Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Vilniuje.
Pasak A.Bilotaitės, priimtas ir dar vienas sprendimas – prevenciškai bus tikrinami autobusai ir mikroautobusai, atvykstantys iš Lenkijos.
„Atsiranda prevencinė kontrolė autobusų bei mikroautobusiukų, atvykstančių iš Lenkijos, kuriuose vyksta žmonės, bėgantys nuo karo, tam, kad užtikrintume prevenciją, susijusią su prekyba žmonėmis, bei reguliuotume srautus į registracijos centrus“, – kalbėjo VRM vadovė.
Ji pridūrė, kad šią kontrolę vykdys paskirtas Policijos departamento asmuo, kuris nukreips autobusus į skirtingus miestus, kad savivaldybėse nesusidarytų kamščių.
Paklausta, kodėl tokia kontrolė reikalinga, ji tikino, jog autobusais dažnai vyksta vaikai bei kitos grupės, reikalaujančios didesnio dėmesio.
„Informacija, kas yra atsakingas, iš kur tie vaikai ir kiti asmenys vyksta, mums yra reikalinga, kad mūsų institucijos pasiruoštų, galėtume valdyti procesus“, – aiškino A.Bilotaitė.
Pasak ministrės, šios krizės pradžioje dar trūko specialistų, kurie padėtų dirbti su migracijos procesais, tačiau šiuo metu apie 400 valstybės tarnautojų prisijungė prie Migracijos departamento.
VRM vadovė taip pat informavo, kad per parą Lietuvoje užregistruojama nuo 1000 iki 2000 ukrainiečių pabėgėlių.
„Mes tikrai negalime pasakyti, ar tai yra tikslus skaičius, nes žmonės neprivalo registruotis, jie tą gali padaryti vėliau. Ar tai yra tikslus skaičius, ko gero, pamatysime vėliau“, – teigė A.Bilotaitė.
L. Kasčiūnas: reikia sprendimų, kad Rusija testuoti mūsų nešdrįstų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po VGT posėdžio teigė, kad šiuo metu svarbiausias tikslas yra iš priešakinio atgrasymo koncepcijos pereiti prie priešakinės gynybos koncepcijos.
„Čia esminis uždavinys tiek mums, tiek visai NATO. Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien Rytuose – prie to, kad Baltarusija jau visiškai praradusi savo suverenitetą, prie to, kad Rusija, matyt, dislokuos ten nuolat savo ginkluotas pajėgas.
Reakcijos laikas trumpėja ir tampame panašūs į Vakarų Berlyną geopolitine prasme Šaltojo karo laikais, tam mums reikia kuo daugiau priešakinių NATO pajėgų mūsų regione, ypač turint omenyje Suvalkų koridoriaus problematiką“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Esminė žinutė, kad turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“, – pridūrė jis.
