Savo ruožtu socialdemokratas Gintautas Paluckas pastebi, kad Lietuvos priklausomybė nuo įvairių išorinių saugumo garantijų, ypač JAV, darosi vis didesnė.
Pakeis viską?
Europarlamentaras Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad Seimo nariai pasirinko teisingą laiką nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymui, mat V.Putino karas prieš Ukrainą keičia beveik viską.
„Pats susitarimo rengimas yra gera proga pergalvoti, patiems prognozuoti, pastrateguoti, kas gali keistis, ko reikėtų tikėtis ir ką Lietuva turėtų ateityje bandyti daryti“, – teigė A.Kubilius.
Jo teigimu, užsienio politikos pagrindinis tikslas yra siekti, kad Lietuvos geopolitinis saugumas tvirtėtų, jam nekiltų grėsmių. O pagrindinės grėsmės, anot jo, yra autoritariniai režimai šalia Lietuvos, todėl pagal šias grėsmes reikia rinktis ir užsienio politikos priemones.
Ilgalaikę Lietuvos užsienio politikos strategiją A.Kubilius pavadintų demokratinės erdvės plėtra į Europos kontinento rytinę pusę.
„Visi Briuselyje išmoko vartoti tokią frazę, kad po karo pasaulis bus kitoks. Keisis ir Europos Sąjunga, ji taps žymiai labiau geopolitinė, keisis Ukraina – ji, matyt, žymiai artės su Europos Sąjunga. Gali keistis ir Rusija.
Jeigu V.Putinas skausmingai pralaimės šį karą – ko mes jam ir linkime, iš tikrųjų gali būti taip, kad Rusija liks be V.Putino. Kokia tada bus ta Rusija, galima daug diskutuoti“,- pastebėjo europarlamentaras.
„Įsivaizduokime situaciją – Rusija tampa demokratine. Tai mūsų saugumo architektūra iš esmės pasikeičia, mes tampame žymiai saugesni, nes demokratijos paprastai tarpusavyje nekovoja. Įsivaizduokime, kaip atrodytų Europos kontinentas, turint rytinėje Europos kontinento pusėje demokratinę Rusiją.
Tai yra mūsų ilgalaikis siekis, bet į jį reikia judėti taktiškai ir tvarkingai. Reikia stiprinti Ukrainą, kuri gali būti geras pavyzdys tiems patiems baltarusiams ar eiliniams rusams sekti tuo pavyzdžiu. O norint stiprinti reikės rūpintis atstatymu, greitesnės integracijos taisyklėmis“, – įvertino A.Kubilius.
Anot jo, net išlaikydama tas pačias užsienio politikos kryptis Lietuva galėtų pergalvoti daug užduočių, kurias darys, žiūrėdama į ilgesnio laikotarpio perspektyvą.
„Tikiu, kad po šio pasaulinio sukrėtimo, kurį sukėlė V.Putino karas prieš Ukrainą, gali būti, kad ir Kinijos požiūris į globalias tendencijas gali keistis. Jis gali blogėti, bet gali būti ir taip, kad jis gali pradėti gerėti dėl to, kad Kinija pradės suprasti, kas laukia autoritarinių režimų, imdama pavyzdį iš Putino nesėkmių“, – pridūrė A.Kubilius.
Priklausomybė nuo kitų valstybių
Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo įvairių išorinių saugumo garantijų darosi vis didesnė, todėl nacionaliniame susitarime kels klausimus, kaip šią priklausomybę sumažinti.
„Taip, mūsų transatlantinis bendradarbiavimas su JAV yra neginčytinas, bet mūsų priklausomybė nuo JAV dar labiau išaugo ir padidėjo – mūsų suverinitetas plačiąja prasme sumažėjo dėl šio pasikeitusio konteksto.
Aš jį tikrai norėčiau atsverti didesniu ES vaidmeniu – kad nesudėtume visų savo saugumo kiaušinių į vieną krepšelį, nes pasaulis yra margas ir sudėtingas, svarbu nuspėti įvairius pokyčius“, – kalbėjo G.Paluckas.
Socialdemokratas įsitikinęs, kad Lietuva turėtų kovoti už strateginę autonomiją ir stiprumą, nepamesdama ir transatlantinių ryšių.
Savo ruožtu A.Kubilius teigė, kad turime matyti savo principinius interesus ir valstybes, kurios juos geriausiai padėtų pasiekti.
„Mes turime matyti savo principinį interesą – tai yra saugi kaimynystė į rytus nuo mūsų. Su kuo mes ją galime pasiekti? Taip, Europos Sąjunga yra labai svarbu, būtų gerai, kad ES pradėtų kalbėti ne apie strateginę autonomiją, o strateginę atsakomybę už savo kaimynystę, bet lygiai taip pat mums svarbus JAV buvimas čia, nes tai yra demokratinio pasaulio lyderis“, – kalbėjo A.Kubilius.
