Politologų teigimu, visiškas Rusijos krachas arba pilietinis karas šalies viduje būtų nekontroliuojamas ir neprognozuojamas procesas, kuris paveiktų visą pasaulį.
Dar viena baimė
Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigia, kad dalis valstybių laikosi nuosaikesnių pozicijų dėl sankcijų Rusijai ne tik baimindamiesi, kad Kremlius panaudos branduolinį ginklą – nerimaujama ir dėl visos Rusijos griūties.
„Vakaruose yra labai didelė baimė, bet neredukuočiau visko į branduolinio ginklo panaudojimą. Labai daug reikšmės turi ir tai, kad bijoma kracho – tai yra didelė valstybė, jos griūtis iš tikrųjų paveiktų visą pasaulį“, – „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo politologė.
Jai antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis – anot jo, Vakarai siekia išvengti staigios Rusijos griūties.
„Rusija yra tarsi milžiniška užnuodyta užtvanka, ir jeigu būtų susprogdintos jos užtvaros, tai tikrai sukeltų chaosą ir katastrofą aplink.
Klausimas yra ilgų prognozių. Viena iš prognozių, kurios rečiau svarstomos – kas būtų, jeigu pačioje Rusijoje prasidėtų pilietinis karas. Ji subyrėtų į atskiras dalis, jei prasidėtų karas ir skerdynės, tada kontroliuoti visą šitą ginklų arsenalą būtų neįmanoma.
Prasidėtų labai sudėtingi procesai, kur reikėtų NATO invazijos, neaišku, kaip elgtųsi Kinija. Patektume į neprognozuojamą sritį. Vakarai saugumo sumetimais norėtų labiau prognozuojamo scenarijaus, o jis yra – išleisti garą iš lėto tam, kad būtų galima situaciją suvaldyti ir kontroliuoti. Neaišku, ar tai pavyks“, – įvertino G.Mažeikis.
„Tokios Rusijos, su tokiomis pažiūromis ir su tokia santvarka, ateityje nebegali būti, nes ji bet kada gali pradėti karą su Europa, su NATO, gali naudoti atominį ginklą. Savaime aišku, kad tokio darinio būti nebegali, bet ir nuversti jo negalima iš karto – tai yra labai sudėtinga geopolitinė inžinerija“, – pridūrė jis.
Visuomenės vaidmuo
Nors Vakarai Rusijai jau pritaikė itin skaudžias sankcijas, Rusijos visuomenė, kaip pastebi G.Mažeikis, toliau demonstruoja esanti euforijoje ir reiškia palaikymą režimui.
Vis dėlto, anot politologo, tikram sankcijų poveikiui pasireikšti reikės dar trijų mėnesių, bet net ir po to laiko tikėtis, kad visuomenė sukiltų – naivu.
„Ekonomistai pabrėžia, kad tikrosios sankcijos yra sisteminės, o ne tai, kad cukraus nėra. Tai yra tiekimo, atsiskaitymo grandinės, bet Rusija turi pakankamai išteklių mėnesiui ar dviems užtikrinti šių grandinių veikimą viduje.
Dėl to sisteminiu, visuotiniu požiūriu Rusija tik pamažu pradės jausti šias sankcijas, ir jos galutinai pasirodys po mėnesio-dviejų, kai kuriais atvejais – po trijų, kada jau sandėliuose turimi ištekliai ir finansiniai ištekliai pasibaigs. Tada prasidės kortų namelio griuvimas – viskas bus labai greitai“, – įsitikinęs jis.
Vis dėlto, G.Mažeikio teigimu, nesėkmingas karas ir skaudžios sankcijos nereiškia V.Putino režimo nuvertinimo – tai tik reiškia dar baisesnį totalitarinį režimą, dar baisesnį skurdą, vidinį terorą.
„Rusijoje yra toks posakis: kas laimi – šaldytuvas ar televizorius? Vis dar laimi televizorius. Bet ateis diena ir pradės kalbėti šaldytuvas. Analitikai pastebi, kad tose šalyse, kur ir dėl mažesnių sankcijų (tokių baisių sankcijų, kaip Rusijai, niekam nebuvo taikoma) gyventojai pradėdavo triukšmauti vidutiniškai po trijų mėnesių.
Šiuo metu Rusijoje yra euforija – demonstratyvi arba tikra, žmonės vis tiek imituoja, kad reikia rodyti meilę V.Putinui ar jo kompanijai. Kai kurie apsimetinėja, bet tai mums nesvarbu. O po trijų mėnesių žmonės turėtų pradėti rimtai niurnėti arba savo virtuvėse reikšti nepasitenkinimą.
Bet tai neturėtų mūsų labai džiuginti. Tai sukurtų tik prielaidas V.Putino režimo nuvertinimui, bet net ir tokiose šalyse, kur yra ultra represinės santvarkos, kaip Šiaurės Korėjoje arba Irane, nebūtinai kažkas pasikeičia. Žmonės prisitaiko gyventi savo soduose, auginti vištas ar triušius, ir gali pakęsti šitą totalitarinį režimą labai ilgai“, – pastebėjo G.Mažeikis.
„Jau rusų visuomenės ir elito reikalas, ar jie sugebės tokiomis aplinkybėmis nuversti, ar sutiks gyventi viduramžių lygyje“, – pridūrė jis.
Ką reikštų V.Putino pakeitimas?
Savo ruožtu G.Burbulytė-Tsiskarishvili teigė abejojanti, ar V.Putino pakeitimas kažką reikšmingai pakeistų pačioje Rusijoje.
„Nemanau, kad kažkas labai stipriai pasikeistų – tikriausiai daugiausiai apeliuojame į karo baigtį. Pats nuvertinimas man kelia daug abejonių dėl to, kad turime Baltarusijos pavyzdį, ir kaip suveikia visa jėgos struktūra.
Vilčių daug nepuosėlėčiau, kad iš vidaus daug kas pasikeis. Jei toks stebuklas įvyktų, pirmiausiai tai reikštų karo nutraukimą“, – įsitikinusi ji.
Tuo metu kol V.Putinas valdžioje, anot politologės, jokių sėkmingų derybų su Ukrainos puse dėl galimo karo nutraukimo tikėtis neverta.
„Esu giliai įsitikinusi, kad kol V.Putinas yra valdžioje, jokių ryškesnių proveržių iš Rusijos pusės tikrai nebus. Nes bet koks nusileidimas, kad ir mažiausias, jam reikštų asmeninį pralaimėjimą.
To tikrai negalime laukti ir tikėtis, nebent įvyktų kažkokie pokyčiai viduje – kas irgi kol kas yra gandų lygyje, ar yra patenkintų ar nepatenkintų jo valdymu. Matyt, reikia nusiteikti ilgam karui“, – prognozuoja politologė.
