Pergalėmis džiaugtis dar per anksti
Ketvirtadienį skaudaus smūgio Ukrainos rytuose sulaukė Rusija. Karinės jūrų pajėgos pranešė, kad buvo nukautas okupantų didysis desanto laivas ORSK. Nors tokios pergalės ir kelia pasitikėjimą Ukrainos karinių pajėgų pasiruošimu, tačiau Egidijus Papečkys sakė, kad tuo džiaugtis dar per anksti.
„Tas laivo sunaikinimas, tas degančio laivo vaizdas iš tiesų yra labai reikalingas tiek eiliniams ukrainiečiams, tiek visiems palaikantiems Ukrainą, nes visi norime, kad jiems pasisektų.
Smagu girdėti ir apie puolimą prie Kijevo. Smagu girdėti ne todėl, kad ten žūsta rusų kariai (...), o dėl to, kad priešas, atstumtas kiekvieną kilometrą nuo Kijevo, sumažina galimybę apšaudyti Kijevą raketomis ir artilerijos ugnimi. Vadinasi, žus mažiau žmonių, bus padaryta mažiau sugriovimų šiam gražiam miestui.
Tačiau šiai dienai kalbėti apie kažkokį strateginį lūžį, apie ukrainiečių pergalę, apie Rusijos pajėgų išstūmimą iš Ukrainos tikrai dar yra anksti. Rusijos pajėgos, nors ir patyrę didelių nuostolių, neketina pasiduoti todėl, kad karinė jėga yra tik V.Putino įrankis Kremliaus režimo rankose, o režimas karą yra nusiteikęs tęsti“, – kalbėjo gynybos analitikas.
Vis dėlto ekspertas pastebėjo ir teigiamą aspektą, stebint ukrainiečių gynybą. Jo teigimu, nors pasaulis tikėjosi labai didelio ir stipraus rusų puolimo, tačiau dabar stebint Ukrainos karių atremiamus karinius veiksmus, galime nurimti ir mes.
„Ne kartą svarstėme mes, ne kartą jie grasino, kad užims Baltijos valstybes, tai tas yra taip pat aktualu. Bet staiga pamatėme, kad ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti, gerai duoti į kailį, visiškai atimti iniciatyvą.
Dabar Rusija vietoj to puolimo sausumos fronte visuotinai yra perėjusi prie taikių gyventojų terorizavimo, prie miestų apšaudymo raketomis ir artilerija“, – kalbėjo jis.
Pasigirsta kalbų, kad Rusija šiuo metu nepasiekia savo užsibrėžtų tikslų dėl to, kad dar į karinius veiksmus nėra atsiuntusi savo geriausiai paruoštų karinių dalinių. Vis dėlto E.Papečkys paneigė tokią nuomonę ir sakė, kad rusų karių meistriškumo trūkumas nustebino daugelį.
„Tai, ką pamatėme, nustebino netgi mane. Šitiek laiko skiriant mokymams, kariniam rengimui, tiek lėšų, tokio didelio masto pratybos ir dabar nesugeba suorganizuoti operacijos, kuriai ruošėsi tiek mėnesių.
Telkė pajėgas, braižė planus, žvalgėsi į ukrainiečių pozicijas ir galėjo pasirinkti puolimo kryptis, puolimo vietas ir staiga matome, kad yra visiškai neįgalūs tie daliniai, kuriuos mes laikėme elitiniais, kuriuos mums bandė pristatyti kaip elitinius“, – stebėjosi karybos ekspertas.
Vakarų reakcija į grėsmes nėra baimės išraiška
Nors nuo pat karo pradžios daugelis baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, E.Papečkys paaiškino, kad ginklas ne visada yra traktuojamas teisingai.
„Yra dviejų tipų branduolinis ginklas: strateginė atgrasymo priemonė, pagal Rusijos oficialų pavadinimą, tolimo veikimo raketos, kurios gali pasiekti JAV ir bet kurį kitą pasaulio kraštą, ir yra taktinės branduolinės priemonės. Tai yra strateginės sistemos, kurios gali 40-50 km atstumu iššauti nedidelį branduolinį užtaisą su artilerijos pabūklo sviediniu.
V.Putinas pagrasino panaudoti strategines atgrasymo priemones, pakėlė jų parengties lygį tam, kad atgrasytų vakarus tiesiogiai įsikišti į Ukrainos karą, nors to vakarai ir neplanavo daryti“, – aiškino ekspertas.
Gali pasirodyti, kad vakarų valstybės tokių V.Putino grasinimų išsigąsta, tačiau karybos ekspertas sakė, kad NATO šalių reakcijos jokiu būdu negalima vadinti baime.
„V.Putinas šiuo metu yra tokiam informaciniame ir socialiniame burbule, kuriame jis sunkiai vertina tą padėtį, neadekvačiai, kaip ir dauguma diktatorių, bet nesutiksiu, kad vakarai bijo Rusijos ir Kremliaus. Tiesiog vakarai labai atsakingai žiūri į savo piliečių, į NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, kuri skirta apsaugoti būtent NATO organizacijos narius, ateitį ir į visos žmonijos ateitį.
Kažkada, kai mokslininkai neatsakingai perdavė Sovietų sąjungai branduolinio ginklo technologijas, tikėdamiesi taip sukurti pasaulyje taiką, galų gale sudarė galimybę branduoliniu skydu prisidengti tai pačiai totalitarinei Rusijai. V.Putinas šiandien tuo branduoliniu skydu ir dengiasi. Tai ne baimė vakarų, o atsakomybė, nes kur nuvestų totalus branduolinis karas, nėra aišku, bet galimai iki susinaikinimo“, – pabrėžė E.Papečkys.
Kol kas NATO valstybės apie jokius prevencinio tipo karinius veiksmus ar puolimus nekalba, tačiau specialistas sakė, kad kilus grėsmei NATO atsakas būtų itin tikslus ir greitas. Jis teigė, kad NATO pasirengimą įrodo ir tai, kad JAV žvalgyba gebėjo nustatyti ne tik Rusijos pajėgų dydį, bet ir kada bus priimtas politinis sprendimas pulti.
„Jeigu visgi Rusija sugalvotų užpulti NATO šalį bet kurią, tai be prevencinio smūgio tikrai būtų galima apsieiti, tačiau atsakas į Rusijos agresiją būtų tikrai toks greitas, toks konkretus ir toks tikslus, kad iš esmės pirmomis dienomis viskas išsispręstų, atimant Rusijos konvencinėms pajėgoms galimybę pulti“, – užtikrintai sakė specialistas.
NATO atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad yra pasiruošusi ginti kiekvieną organizacijos valstybės centimetrą, o kiekvienas užpultas miestas būtų prilyginamas svarbiausiems. E.Papečkys sakė, kad jei Kremliuje dar ir gali kilti abejonė dėl tokių kalbų tikrumo, tai Lietuva turėtų tuo visiškai pasitikėti.
„Kremliuje galbūt ir gali kam nors kilti tokia abejonė, tačiau visos NATO valstybės ir pati NATO, kaip organizacija, tą taip aiškiai deklaruoja. Per visą NATO istoriją nebuvo taip, kad kam nors kiltų abejonė, kad NATO nepanaudos ginklo prieš agresorių.
Mes – Lietuva – esame maža valstybė, turime sunkias patirtis, todėl mes bijome, kad mus vėl paliks ir liksime vienui vieni, bet aš nematau nei mažiausio pagrindo netikėti, kad NATO valstybės nesilaikys savo įsipareigojimų. Atvirkščiai, aš turiu pagrindo tikėti, kad jos laikysis savo įsipareigojimų nuo A iki Z“, – kalbėjo E.Papečkys.
