Visus resursus skyrusi Ukrainai Rusija „apnuogino“ okupuotas teritorijas: mato galimybių jas atsiimti

Visus savo resursus skirdama karui Ukrainoje ir „apnuogindama“ kitas teritorijas, Rusija save įsivarė į kampą, pastebėjo karybos ekspertas Darius Antanaitis. Jo teigimu, valstybėms, kurių teritorijas užgrobė Rusija, dabar pats tinkamiausias metas bandyti jas atsiimti.

Ukrainos specialiųjų pajėgų karys budi Charkove.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos specialiųjų pajėgų karys budi Charkove.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai prie perimto tanko.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai prie perimto tanko.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Nikolajevas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Nikolajevas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos tankai Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos tankai Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2022-03-29 19:37, atnaujinta 2022-04-04 10:57

Apie dabartinę Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir galimus scenarijus D.Antanaitis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Kas lemtų cheminio ginklo panaudojimą?

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaits teigė manantis, kad rusų pajėgos šiuo metu valo savo kelią į Krymą ir tuo pačiu bando sukaustyti ukrainiečių kariuomenę Kijeve.

„Rusai vis dėlto turi savo koridorių į Krymą, okupuotą vietovę. Mariupolį jie naikina metodiškai, kartu su civiliais gyventojais. Rusija sustojo. Jie dabar apsikasa, užima gynybines pozicijas, taip pat neleidžia atitraukti Ukrainos pajėgų nuo Kijevo – ukrainiečiai dar supančioti ten ir negali padėti kontratakuoti tam, kad išlaisvintų Mariupolį“, – dabartinę situaciją įvertino D.Antanaitis.

Karybos ekspertas neatmeta dalies specialistų iškelto scenarijaus, kad ilgainiui prasidės pozicinis karas.

„Tai visai įmanomas scenarijus, kada abi valstybės, abi pusės įsikasa į žemę, nei viena negali pereiti į puolimą, nes tiesiog per stipri ugnis kažką padaryti – kažkas panašaus į Pirmojo pasaulinio karo pozicinę gynybą. Tačiau tai niekada nesustos“, – pabrėžė D.Antanaitis.

„Jei ukrainiečiai paims kontrapuolimo tempą, turės nesustoti – nes vos jie sustos, vos leis rusams atsikvėpti, nebegalės toliau vystyti kontrapuolimo“, – pridūrė jis.

Tiesa, atsargos majoras neatmeta ir vis garsiau viešojoje erdvėje keliamos tikimybės, jog rusų pajėgos Ukrainoje gali panaudoti cheminį ginklą.

„Rusai turi masinio naikinimo ginklus, tarp jų – ir cheminį ginklą, jie jį naudojo ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Sirijoje. Todėl atmesti tikimybę, kad jie nepasinaudos juo tam, kad išnaikintų likusius Mariupolio kovotojus arba gyventojus, aš tikrai neatmesčiau“, – nurodė jis.

Anot D.Antanaičio, cheminio ginklo panaudojimą nulemti galėtų per ilgas rusų pajėgų strigimas tam tikroje geografinėje vietoje.

„Šiai dienai matome, kad viena iš labiausiai galimų vietų panaudoti cheminį ginklą greičiausiai galėtų būti Mariupolis. Nes rusams nereikia Mariupolio su ukrainiečiais – jiems reikia geografinės vietovės, uosto, kur jie galėtų atgabenti savo laivus ir išlaipinti savo kariuomenę.

Jiems reikia ne Mariupolio, bet antro Kaliningrado – ten, kur per Antrąjį pasaulinį karą buvo išnaikinti visi gyventojai arba išvaryti lauk“, – priminė karybos ekspertas.

D.Antanaitis teigė manantis, kad Rusijos kariuomenei atstatyti nuostolius, kuriuos patyrė Ukrainoje, prireiks 10-12 metų.

Pats tinkamiausias metas teritorijų atsiėmimui

Tuo metu vertindamas dalies specialistų keliamą scenarijų, jog karo eigą Ukrainoje pakeistų Rusijos rasti stiprūs sąjungininkai, D.Antanaitis teigė, jog galimų sąjungininkų skaičius – labai ribotas.

„Logiškai mąstant, vargu ar verta prisijungti prie pralaimėtojų pusės. Jei nesugebi atlikti darbo, į tave investuoti neapsimoka – geriau pasinaudoti tavimi.

Ar Rusija suras sąjungininkų? Pažiūrėkime, kas jais galėtų būti – Iranas, Šiaurės Korėja, galbūt Kinija, Kazachstanas. Pakankamai ribotas skaičius šalių, kurios teoriškai galėtų, vargu, ar norėtų, ir dar mažiau vargu, ar gebėtų prisijungti prie Rusijos kaip sąjungingai“, – įvertino D.Antanaitis.

„Kinija, taip, yra globali grėsmė bendrai. Jei Rusija yra regioninė grėsmė, tai Kinija yra globali grėsmė, tačiau ar kinams verta veltis į tą karą – didelis klausimas. Iranui svarbiau parduoti savo naftą ir kad dalis embargo nuo jo būtų nuimta. Nežinau, kuo Šiaurės Korėja galėtų padėti Rusijai“, – pridūrė jis.

Kita vertus, D.Antanaičio teigimu, dabar pats tinkamiausias metas valstybėms, kurių teritorijas okupavo Rusija, jas susigrąžinti.

„Tai būtų idealus atvejis. Dabar pats geriausias laikas tai išnaudoti. Visoms valstybėms, iš kurių Rusija užgrobė teritorijas, šiandien yra pats geriausias laikas jas atsiimti. Rusija užstrigo Ukrainoje, jai reikia perkelti savo resursus iš tų vietovių į Ukrainą, kad visiškai nebūtų sutriuškinta.

Tokios valstybės, kaip Moldova su Padniestre, Sakartvelas su okupuotomis teritorijomis, netgi Japonijai galbūt būtų įdomu atsiimti savo Kurilų salas.

Manau, kad Rusija įsivarė save į nepavydėtiną situaciją, kada visus resursus skiri Ukrainai, tuo pat metu privalai apnuoginti savo kitas vietas, kad galėtum išlaikyti savo kovos tempą Ukrainoje“, – pastebėjo D.Antanaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.