„Žinių radijo“ laidoje politikai nurodė, kokioje stadijoje šiuo metu yra sezoninio laiko keitimo klausimas, tuo metu ekspertai įvertino keičiamo laiko naudą dabartiniame kontekste.
Sutarimo nėra
JAV neseniai nusprendė nuo 2023 metų nesiliesti prie laikrodžio rodyklės ir palikti vasaros laiką visose valstijose. Prieš laiko sukiojimą pasisako ir 84 proc. europiečių, rodo visoje ES padarytos gyventojų apklausos, kurias inicijavo Lietuva ir Suomija. Apklausų duomenimis, gyventojai norėtų pasirinkti vasaros laiką.
Laiko persukimas pradėtas taikyti po antrojo pasaulinio karo, siekiant labiau taupyti energiją.
Europos Parlamento narys Liudas Mažylis teigė, kad sezoninio laiko keitimas klausimas jau turėjo būti išspręstas 2021 metais, mat 2019 metų kovą, Europos Komisijos siūlymu Europos Parlamentas pritarė, jog sukioti laikrodžio rodyklių nebereikėtų.
„Pagal biurokratines taisykles tas klausimas atsirado ES ministrų taryboje, kurioje – 27 valstybės, ir tiesiog nepavyko sutarti. Tada prasidėjo tam tikri kamuoliuko grąžinimai į kitą aikštės pusę, prašymai EK padaryti mokslinius vertinimus šiuo klausimu“, – nurodė L.Mažylis.
Anot jo, tam, kad sprendimas būtų priimtas, turi sutarti visos ES valstybės. „Jeigu atsiranda tokių, kurios dvejoja ar nepritaria, tai pagal reglamentus sprendimo tiesiog nėra. Dabar motyvas tas, kad atsirado kitų problemų, atsirado koronavirusas“, – vardijo profesorius.
Vis dėlto, L.Mažylis įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada šis laiko klausimas bus išspręstas. „Kiek toks įstrigimas, tokia aklavietė gali tęstis – sunku pasakyti“, – sakė jis.
Stebimas poveikis sveikatai
Miego medicinos draugijos pirmininkės, Kauno klinikų gydytojos neurologės Evelinos Pajėdienės teigimu, laiko keitimas iš tiesų turi poveikį sveikatai.
„Pastebėta, kad tas pasukimas, ypač kai prarandame vieną miego valandą, daro stresą organizmui – padaugėja autoįvykių, skubių medicininių įvykių, kai žmonės dažniau kreipiasi į priėmimo skyrius dėl nelaimingų traumų, dėl širdies pokyčių, kaip širdies infarktas ar galvos smegenų insultas.
O tie žmonės, kurie apskritai turi polinkį jautresniam miegui, juos vargina nemiga, vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi jautrų miego ritmą, jie pastebi ir sunkiai atsigauna dar mėnesį po laiko pakeitimo“, – tyrimų duomenimis pasidalijo E.Pajėdienė.
Anot E.Pajėdienės, Europa grečiausiai pasuks JAV pramintu keliu ir taip pat priims sprendimą laikrodžio rodyklių nebesukioti. Vis dėlto, kaip pastebi medikė, JAV miego mokslininkai nėra patenkinti šalies politikų sprendimu pasirinkti vasaros laiką.
„Patys politikai argumentavo, kad vasaros laikas parenkamas todėl, kad būtų ilgesni, šviesesni vakarai, žmonės galėtų daugiau sportuoti, mažėtų nusikaltimų. Bet miego mokslininkai nepritarė, kadangi vienas pagrindinių mūsų cirkadinio ritmo reguliatorių yra šviesa – kai yra šviesu, mes būdraujame, kai temsta – pradeda gamintis užmigimo hormonas melatoninas.
Jų teigimu, jeigu turime tamsų rytą, mums sunkiau prabusti ir atsikelti, jeigu turime šviesų vakarą – mums sunkiau užmigti“, – įvardijo ji.
E.Pajėdienės teigimu, diskusija dėl laiko sukimo ES valstybėse užsitęsė, nes šalys nesutaria, kokį laiką – vasaros ar žiemos – reikėtų palikti.
Savarankiškas sprendimas – negalimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, kad laiko sukiojimo argumentas – taupyti energiją, šiandien nebėra toks aktualus.
„Daug kas yra pasikeitę, kai kur dirbama be sustojimo, trimis – keturiomis pamainomis, ir tas laiko pakeitimas didelės ekonomijos šiuo atveju nedaro.
Kitas dalykas – tai yra nepatogu, žmonėms reikia priprasti prie naujo laiko. Pirma savaitė, nors priklauso nuo žmogaus, būna nei penki, nei dešimt – ypač pirmosios dienos.
Palikime vieną laiką, kuris mums labiau tinkamas. Tarpukario Lietuvos laikas buvo vasarinis, tai gal ties juo ir pasilikime“, – kalbėjo R.Sartatavičius.
Susisiekimo ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika pabrėžė, kad Lietuva savarankiškai nuspręsti dėl laiko nesukiojimo negali.
„Tai yra europinė direktyva, kurią reikia įgyvendinti. Yra priimta, kad visi sukiojame vienu metu, kad būtų koordinuotai, kitaip gali daug papildomų derinimų atsirasti – nuo tvarkaraščių iki lėktuvų skrydžių“, – teigė G.Mažeika.
