Nustebinęs pareiškimas
Rusija ir Ukraina antradienį Stambule surengė pirmąsias akis į akį taikos derybas per dvi savaites, po kurių Rusijos derybininkai paskelbė nusprendę „drastiškai“ sumažinti šalies karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje.
„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinės šalies statuso tapo praktinėmis... nuspręsta drastiškai, kelis kartus sumažinti karinį aktyvumą Kyjivo ir Černihivo srityse“, – sakė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį teigė, kad Rusijos pajėgų atitraukimas iš tiesų niekaip nėra susijęs su derybomis.
„Ukrainiečiai tose kryptyse vykdė sėkmingus lokalinius kontrpuolimus, ir ten didesnė grėsmė jau buvo ne ukrainiečiams, o rusų pajėgoms, kad jos bus atkirstos nuo logistinių kelių. Vienoje vietoje, pavyzdžiui, ties Kyjivu, buvo tik vienas logistinis kelias, kuris buvo ukrainiečių apšaudomas. Todėl jie traukiasi, matydami jiems nepalankiai besiklostančią karinę situaciją ir patyrę gana didelių nuostolių, tas pajėgas išvedinėja.
Kam jas dar galės panaudoti, manau, pamatysime. Bet dabar tose kryptyse, ko gero, nesimatys didesnių Rusijos pajėgų puolimų, nes tam jie tiesiog jų neturi tiek, kiek reikia, kai ukrainiečiai jau yra sutelkę ten savo pajėgas“, – sakė A.Anušauskas.
Trys galimi scenarijai
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis lrytas.lt teigė abejojantis, kad Rusija iš tiesų pilnai atitrauktų savo pajėgas iš šiaurės Ukrainos, nes tai neatitiktų Rusijos planų ir Kremliaus veikimo principų.
„Labai abejotina, kad pilnai atitrauks pajėgas, nes jie ir prieš Ukrainos puolimą pareiškė, kad atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, tačiau iš tiesų padidino. Todėl dabar tikėtis, kad jie atitrauks – tai neatitiktų jų planų. O jeigu ir bus atitraukimas, tai bus tik pergrupavimas tam, kad padidintų savo pajėgų kiekį būtent rytinėje Ukrainos pusėje“, – įvertino karybos ekspertas.
D.Antanaitis svarsto, kad šiuo metu labiausiai tikėtini trys scenarijai, kodėl Rusija atitrauktų savo pajėgas iš šiaurės Ukrainos.
Pirmasis variantas – Rusija atitraukia pajėgas, norėdama okupuoti rytines Ukrainos teritorijas. Antrasis – Rusija atitraukia pajėgas tam, kad branduoliniu smūgiu į Kyjivą sunaikintų didžiąją dalį Ukrainos kariuomenės ir visą Vyriausybę, taip ilgam nutraukdama Ukrainos savarankišką egzistavimą.
Trečiasis scenarijus – Rusija atitraukia savo pajėgas į rytus, o užimtas rytines teritorijas paskelbia Rusijos teritorijomis ir grasina branduoliniu smūgiu Kyjivui, jeigu ukrainiečiai šias užimtas teritorijas bandytų atkovoti.
Visi šie galimi Rusijos veikimo variantai, anot jo, atitinka Kremliaus iškeltus tikslus.
„Tam, kad užsitikrintų sausumos kelią į Krymą, reikia pasiekti du tikslus: fiziškai užimti tą kelią arba rytų Ukrainą, ir antras tikslas – užtikrinti ilgalaikio sausumos kelio apsaugą, kad Ukraina daugiau nekeltų grėsmės bandydama išlaisvinti okupuotas teritorijas.
Tam, kad tai įvyktų, yra du variantai: pirmas – pakeisti dabartinę teisėtą valdžią į kolaborantų valdžią, antras variantas – fiziškai sunaikinti bet kokias Ukrainos galimybes ateityje vykdyti tokius veiksmus“, – įvardijo D.Antanaitis.
Atsargos majoras priminė, kad pagal Rusijos nacionalinio saugumo koncepciją, šalis gali panaudoti branduolinį ginklą keturiais atvejais: pirmi trys susiję su branduolinio ginklo panaudojimu prieš Rusiją, tačiau ketvirtasis atvejis – jei kiltų grėsmė šalies egzistavimui.
„Jei žiūrime į dabartinę situaciją, tai logiškas sprendimas galėtų būti tai, kad Rusija dar kartą paskelbs pietinę Ukrainos dalį ir Krymą savo teritorija, ir tada bet kokius kovinius veiksmus bandant išlaisvinti Krymą ir okupuotas pietines teritorijas rusai traktuos kaip kėsinimąsi į Rusijos teritoriją ir galimybę aktyvuoti tą ketvirtą branduolinio ginklo panaudojimo galimybę“, – prognozavo karybos ekspertas.
Žinutė vidaus auditorijai?
Tuo metu Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala Rusijos pusės pareiškimą apie atitraukiamas pajėgas vertina keliais aspektais.
„Tai gali būti situacijos, kuri žemėlapyje matoma jau kelias savaites, konstatavimas – kad Rusijos atakos stringa, net matoma požymių, kad ukrainiečiai geba kontratakuoti“, – lrytas.lt teigė politologas.
Vis dėlto, L.Kojala pabrėžė, jog bet kokį pareiškimą iš Rusijos pusės reikėtų vertinti atsargiai.
„Tai gali būti bandymas laimėti šiek tiek laiko arba nukreipti dėmesį kita linkme. Nes visi realūs pokyčiai turi vykti Ukrainos fronto linijose. O ten, matome, kad net ir šiąnakt, panašu, Kyjivas dar kartą buvo apšaudytas“, – pastebėjo politologas.
Net ir iš melagingo pareiškimo apie atitraukiamas pajėgas, anot L.Kojalos, Kremlius galėtų turėti naudos.
„Taip parodoma, tarsi Rusija yra linkusi į konstruktyvų dialogą, nes iš karto po to girdėjome, jog Vakarų šalių lyderių klausiama, ar nebus persvarstytos sankcijos. Nors nieko pozityvaus neįvyksta, tačiau bet koks signalas, kad situacija linkusi gerėti, gali tapti paskata suabejoti, ar reikia toliau tokiu mastu spausti Rusiją, kaip yra daroma dabar“, – įvardijo jis.
Politologo teigimu, šis Kremliaus pareiškimas galėtų būti interpretuojamas ir kaip žinutė Rusijos gyventojams.
„Nežinome, kaip Rusija pristatytų savo laimėjimą šioje situacijoje. Panašu, kad karinė operacija stipriai stringa, agresija neduoda rezultatų, vadinasi, Rusija gali norėti sukurti sau potencialą parodyti, kad niekada Kyjivo ir nebandė užimti, o visas dėmesys ir buvo kreipiamas į Donbasą“, – svarstė jis.
L.Kojala neatmeta, kad Rusija galėtų apsiriboti rytų Ukraina.
„Teoriškai įmanoma, kad Rusija grįžtų prie pirminio tikslo agresijos metu užimti Donbasą, sukurti koridorių tarp Krymo ir Donbaso teritorijų, užsitikrinti, kad Ukraina nesieks narystės NATO ir tai pristatyti kaip visą apimančią karinę pergalę.
Tačiau lieka klausimas, ar tai bus labai lengva padaryti karine prasme, ir ar tikrai tai bus įtikinama pačios Rusijos gyventojams, kuriems buvo aiškinama apie demilitarizaciją ir denacifikaciją, apie tai, kad Ukrainą valdo neonaciai ir panašūs absurdai“, – kalbėjo politologas.
Derybas vertina atsargiai
Tuo metu vertindamas tolesnes Rusijos ir Ukrainos derybas L.Kojala teigė, kad į jas reikėtų žvelgti atsargiai.
„Klausimas, ar tai apskritai derybos, kai apie jas kalbame toliau vykstančios agresijos fone, nes nėra jokio sutarimo dėl paliaubų, o tai turėtų būti pirmoji sąlyga, kurią reikėtų įgyvendinti tam, kad politinis procesas galėtų realiai judėti į priekį. To tikrai nėra, ir tai apsunkina kalbėjimą apie derybas.
Be to, Rusijos pusės derybininkai nėra pačio aukščiausio rango pareigūnai, kuriuos galėtume tikrai sieti su Kremliaus pozicijos atspindėjimu. Lieka klausimas, kiek tai, ką sako derybininkai, atspindi V.Putino įsivaizdavimą, kas vyksta ir kas turėtų vykti artimiausiu metu.
Todėl ne veltui girdime iš prezidento V.Zelenskio, kad susitikimas turi įvykti tarp jo ir V.Putino, ir tik jame galėtų įvyktų kažkokie reikšmingesni politiniai pokyčiai ir sprendimai“, – pabrėžė L.Kojala.
Vis dėlto, pasak politologo, mažai tikėtina, kad toks susitikimas artimiausiu metu galėtų įvykti.
„Be abejo, tai nėra atmestinas variantas, bet, ko gero, situacija fronto linijose turėtų būti kitokia, kad tas susitikimas galėtų įvykti. Kol kas V.Putinas vargu ar galėtų tikėtis kapituliacijos požymių iš Ukrainos pusės, kokių jis norėjo karo pradžioje. Ukraina tikrai nenusileistų, ir tame susitikime V.Putinas savo tikslų nepasiektų“, – įsitikinęs L.Kojala.
