„Sunku labai rimtai vertinti Kremliaus atstovų pareiškimus po to, kai jie labai rimtai kaltino Ukrainą nebūtais dalykais, neigė, kad galėtų prasidėti karinė invazija, nors ji vyksta. Todėl tai reikėtų traktuoti labai atsargiai ir pirmiausia vertinti procesus, kurie vyksta pačioje Ukrainoje.
Čia tarsi ir buvo matyti tam tikrų signalų, tai patvirtina ir užsienio šalių žvalgybos, kad dalis, nedidelė, bet dalis Rusijos pajėgų, kurios buvo sutelktos aplink Kijevą, galėjo atsitraukti. Bet tuo pačiu ir sostinės apylinkės, ir Černigovas, kuris taip pat buvo paminėtas kaip teritorija, iš kurios galbūt bus atsitraukiama, buvo apšaudytas bene labiau nei anksčiau.
Tokių praktinių pasekmių, kad agresija baigtųsi arba bent jau būtų mažesnė, net ir prieš šias teritorijas, nėra, jau nekalbant apie tai, kas dedasi likusioje Ukrainos dalyje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ tvirtino L.Kojala.
Politologo teigimu, didelė tikimybė, kad kalbos apie tai, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino iš tiesų nepasiekia tikra informacija apie realią karo eigą ir nuostolius Ukrainoje, yra tiesa.
„Tokios autoritatinės sistemos dažnai turi problemą dėl informacijos judėjimo. Tai, be abejo, šiuo atveju gali būti viena iš priežasčių, kodėl ir Rusijos karinė invazija atrodo gana prastai organizuota“, – svarstė jis.
„Vakarų šalys, pasidalindamos tokia žvalgybine informacija, ko gero, tikisi bent iš dalies pabandyti pasiekti tuos sprendimų priėmėjus tam, kad situacija būtų aiškiau suvokiama ir suprantama taip, kaip yra iš tikrųjų. Bet didelių lūkesčių dėl to mes turbūt neturime“, – pridūrė L.Kojala.
Kaip pažymėjo politologas, iki šiol neaišku, koks yra tikrasis Rusijos tikslas Ukrainoje, nes nesėkminga karo eiga jį galėjo iš esmės pakeisti. Kol kas spėliojama, kad veikti galima keliomis kryptimis.
„Nuo pat pradžių šita karinė invazija neturėjo aiškaus tikslo, buvo kalbama absurdiškais terminais apie denacifikaciją, demilitarizaciją, genocidą, kuris neva vykdomas prieš rusakalbius gyventojus Ukrainoje. Paversti tai praktiniu kariniu tikslu buvo labai sudėtinga. Ir iki šiol tai yra gana sudėtinga.
Jeigu ir buvo koks tikslas iki šiol užimti visą Ukrainos teritoriją, ją okupuoti ir įtvirtinti prorusišką valdžią, tai, akivaizdu, kad to padaryti nepavyko. Koks galėtų būti tarpinis tikslas, mes galime tik spėlioti.
Yra tų, kurie sako, kad Kremliui pakaktų tik okupuoti Donecko teritorijas administracinėse ribose, t.y. labai ženkliai išplėsti jau nuo 2014 metų okupuotą teritoriją ir tokiu atveju ten įtvirtinti Rusijos kontrolę.
Bet to mes kol kas dar nematome praktiškai, nes tik apie du trečdaliai Donecko teritorijos administracinėse ribose šiandien yra kontroliuojamos okupacinių pajėgų. Bet galbūt tikslas yra sutvirtinti ryšį tarp Krymo ir naujai okupuotų teritorijų galimai turint tam tikrą koridorių, kurį taip pat kontroliuotų okupacinės pajėgos“, – sakė L.Kojala.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad dėl įvykių Ukrainoje galiausiai atsivėrusios Vakarų valstybių akys reikš ir teigiamus pokyčius, ypač rytiniam NATO flangui.
„NATO viduje vyksta rimti procesai, pirmiausia, kariškių lygmenyje, kurie mato situaciją ir supranta, kad Europos saugumo architektūra neatpažįstamai pasikeitė. Vadinasi, turi būti pasiūlytos ir konkrečios priemonės, kurios bus apsvarstytos ir susietos su NATO pajėgumu ir JAV, kaip vienos iš NATO valstybių, pajėgumų stiprinimu rytiniame flange.
Mes tai matome jau dabar. NATO pajėgų ir amerikiečių karių skaičius Baltijos šalyse ir kitur yra ženkliai išaugęs, lyginant su pastaraisiais keliais mėnesiais, ir iki Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, manau, bus pateikti dar papildomi konkretūs pasiūlymai valstybių lyderiams ir tuomet jau reikės laukti politinių sprendimų, kuriuos iš jų vadovai įgyvendins.
Bet aš manau, kad visų jų kryptis bus ta pati – didinti atgrasymą plius gynybinių pajėgumus, ypatingai rytiniame NATO flange, taigi ir mūsų šalyje“, – apibendrino politologas.
