„Kalbant apie tai, ko Vakarai nepadaro, tai sakyčiau, kad Vakarai nepadarė dalykų po 2014 m. ir netgi po 2008 m. Sakartvele“, – įsitikinusi V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė sakė, kad po įvardintų Rusijos veiksmų Europa ir Vakarai pernelyg atlaidžiai žiūrėjo į Rusijos agresiją ir retoriką, kas galėjo lemti ir dabartinius kraupius padarinius.
„Visgi buvo per daug nuolaidžiavimo, per daug noro bendradarbiauti, per daug didelis dėmesys dialogui ir noras matyti gerą valią ten, kur jos su žiburiu nerasi. Dabar, deja, Ukraina moka pačią brangiausią kainą už tas klaidas, kurios buvo padarytos, už tą neįvertinimą V.Putino pasisakymų, galvojimą, kad tai buvo tiesiog retorika, skambūs pasisakymai, kurie neturi nieko bendro su realybe.
Ne, pasirodo, kad kai V.Putinas kalbėjo apie tai, kad, kam reikalingas pasaulis, jeigu jame nėra stiprios Rusijos, jis tą ir turėjo galvoje tiesiogiai. Matyt, bet kas, kas domėjosi tuo, kas buvo sakoma, labai mato nuoseklią liniją“, – dėstė Liberalų sąjūdžio vadovė.
Nors pastaruoju metu Lietuva yra tarp šalių, kurios inicijuoja įvairius sprendimus susijusius su parama ir pagalba Ukrainai, V.Čmilytė-Nielsen neslėpė, kad kitoms šalims tokius sprendimus priimti vis dar sunku.
„Žinoma, kuo toliau geografiškai šalys yra nuo rytinės NATO sienos, kuo labiau jos yra priklausomos nuo Rusijos išteklių, tuo sunkiau joms daryti tokius pat pareiškimus ir veiksmus“, – sakė ji.
Nors Europos Sąjungos valstybės jau yra susitarusios dėl ketvirtojo sankcijų paketo, tačiau Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad neįmanoma sužinoti, kokios sankcijos būtų pačios veiksmingiausios agresoriui.
„Matyt, kad visiškai aiškaus atsakymo į tai mes negalime turėti. Jeigu žinotume, kad tokia yra, tai jos ir imtumėmės greičiausiai.
Kai kalbėjau su prezidentu V.Zelenskiu, jis labai aiškiai pasakė vieną dalyką, kad, jei tarptautinė bendruomenė, NATO negali imtis veiksmų pati, tai ji turėtų apginkluoti Ukrainą ir jie patys apsigins. Būtent tai yra ta pagalba, kuri yra veiksmingiausia šiandien. (...)
Tie beprecedenčiai, istoriniai sprendimai tokie, kaip Švedijos, kuri 100 metų apskritai nesivėlė į karinius konfliktus, karinė parama Ukrainai, Suomijos, galų gale Šveicarijos prisijungimas prie sankcijų – kiekvienas iš tų veiksmų yra svarbūs ir dideli“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Savaitgalį visos Baltijos šalys atsisakė dujų importo iš Rusijos, tačiau didesnės vakarų šalys, kuriose toks priimtas sprendimas būtų skausmingesnis Rusijai, tokių veiksmų dar nesiima. Liberalų sąjūdžio pirmininkė sakė, kad bet koks nedidelių valstybių sprendimas vis dėlto yra spaudimas ir likusioms vakarų šalims.
„Žinoma, Lietuvos ir Vokietijos dujų atsisakymas yra netolygus skausmingumo Rusijai atžvilgiu. Tačiau taip pat reikia įvertinti ir tą faktorių, kad kuo daugiau šalių ES valstybių, net jei jos yra nelabai didelės, priima tą sprendimą, tuo didesnis yra spaudimas didžiosioms vakarų demokratijoms daryti tą patį.
Tas faktorius yra svarbus kalbant tiek apie dujų atsisakymą, tiek apie embargą strateginėms prekėms, tiek apie narystę ES. Mes turime pakankamai platų frontą valstybių, kurios vienareikšmiškai palaiko Ukrainos kandidatavimą į ES, ir yra valstybių, kurios yra skeptiškesnės.
Bet kuo didesnis tas flangas palaikančiųjų, o jų vis daugėja, tuo didesnis spaudimas yra toms didžiosioms valstybėms irgi pereiti į tą pusę“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Užsiminusi apie Ukrainos priėmimą į Europos Sąjungą, Seimo pirmininkė papildė, kad greitesnį ES politikų sprendimą gali paskatinti ir pastarųjų dienų vaizdai iš Kijevo priemiesčių.
„Yra flangas ES valstybių, kurios vienareikšmiškai palaiko Ukrainos narystę. Tai yra ir mūsų šalys, Lietuva, Latvija, Estija, yra ir Čekija, Lenkija ir daugiau valstybių, kurios yra tą vienareikšmišką palaikymą jau išreiškę.
Taip, mes darome spaudimą kai kurioms kitoms valstybėms, kurios tokios aiškios pozicijos nėra suformavę, tačiau mano galva tie vaizdai iš Kijevo priemiesčių, kurie šokiravo visą pasaulį, turėtų tapti taip pat paskatinimu atsitraukti nuo kažkokių biurokratinių išvedžiojimų. Iš esmės, sprendimas dėl kandidatavimo yra politinis sprendimas, o tik vėliau – biurokratinės procedūros“, – sakė ji.
Nors į Ukrainoje vykstantį karą vakarų valstybės vis dar skirtingai, tačiau V.Čmilytė-Nielsen įsitikinusi – nepatogumai turi būti nustumiami į šalį.
„Kalbant apie požiūrį į patį karą, tai taip, jis, matyt, keitėsi. Vienoks jis buvo vasario 24 d., kai daugelis iki pat paskutinio momento netikėjo, kad įvyks tai, kas įvyko, ir taip, kaip įvyko, ir kad Ukraina padarys tai, ką padarė. Palaikymas Ukrainai iš esmės yra didžiulis visas tas savaites. (...)
Taip, yra tam tikrų nepatogumų vakarams, bet jie yra visiškai nesulyginami ir negali būti lygybės ženklo tarp nepatogumų, tame tarpe ir finansinių, ir ukrainiečių gyvybių. Šiandien abejonių ar ginčų dėl to nėra“, – teigė Seimo pirmininkė.
