Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Paaiškino, kodėl Europos lyderiai delsia
Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai M.Lapinskas pažymėjo, jog Europos Sąjungos sprendimų priėmimas nėra toks paprastas ir greitas, kokio galbūt norėtųsi, nes kiekviena bendrijos šalis turi savo interesus.
„Nors turbūt tai yra gerai, nes kas jau kas, bet šis paskutinis mėnuo parodė, kas atsitinka, kai vienas žmogus labai lengvai viską nusprendžia. Tai Europos Sąjungoje yra ieškoma konsensuso, aišku, kad yra skirtingos šalys ir skirtingi interesai. Yra šalys kaip Lietuva, Baltijos šalys ar Lenkija, kurie sako, kad mes norime radikalių sprendimų, ir yra Vokietija, Olandija ar Prancūzija, kurios truputį šitą dalyką stabdo“, – svarstė specialistas.
Pasak M.Lapinsko, pagrindinė problema yra ta, kad vis dar nėra aiškiai išreikštas tikslas, ko sankcijomis agresorei yra siekiama.
„Jeigu sankcijų tikslas yra atkeršyti, kaip čia pas mus sakoma internetuose, tada prasideda diskusijos apie tai, ar šito užtenka, gal galima kažkaip kitaip atkeršyti. Jei tikslas būtų išsikeltas tikrai uždusinti Rusijos ekonomiką, kad ji negalėtų vykdyti agresyvių karų, tada gal diskusijos prasidėtų apie efektyvesnius būdus, kaip tai padaryti.
Neseniai pasirodė Vokietijos gyventojų apklausa – tai net vakarų Vokietijoje apie 40 proc. žmonių sutinka su tuo, kad dujų nereikia pirkti iš Rusijos, net jei kaina pakiltų, bet rytų Vokietijoje tokių yra 26 proc. Reiškia, kad rinkėjai, kai jie yra kur nors Vokietijoje ar Prancūzijoje, nelabai jaučia, kad vyksta karas. Čia mums, pafrontėje gyvenant, atrodo, kad diena prasideda nuo šūvių, o jiems atrodo, kad kažkur vyksta kažkoks konfliktas, ir kodėl mes turėtume nuo to kentėti, tegul politikai sprendžia kitaip.
Bučos atvejis turbūt būtų klasikine prasme tam tikras trigeris, kuris sukrečia, nes rinkėjams lengviau suprasti apie Ukrainos karą iš tokių kraupių vaizdų, ir tada jie gali pradėti prašyti politikų, kad jie imtųsi kažkokių veiksmų. Manyčiau, kad šitie atskleisti karo nusikaltimai ir tos baisios nuotraukos šiek tiek turėtų tą patį įspūdį [suteikti]“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Pasak komunikacijos eksperto, europiečių rinkėjų nuomonė ir požiūris sprendimų priėmimo kontekste yra ypač svarbūs.
„Prancūzijoje po kelių savaičių bus rinkimai, tai E.Macronas negali daryti staigių judesių, ypač priešrinkiminiu laikotarpiu. Galbūt po rinkimų jis turės laisvesnes rankas ir galės imtis kitų priemonių. <...> Apskritai Europoje niekas nedaroma be rinkėjų pritarimo, ir politikai labai smarkiai seka tą rinkėjų sentimentą.
Amerikai šia prasme yra šiek tiek lengviau, nes amerikiečiai žiūri į savo vidaus problemas, iš kitos pusės – dėl to J.Bidenas turi laisvesnes rankas kažką daryti, nes jo rinkėjai net nelabai turbūt žemėlapyje parodytų, kur ta Ukraina yra“, – svarstė pašnekovas.
Ragina „išrauti piktžaizdę“
M.Lapinskas aiškino, jog dabar svarbiausias tikslas yra sumažinti ir sustabdyti Rusijos vykdomą agresiją, tačiau apie jos režimo pakeitimą Europai garsiai kalbėti nereikėtų.
„Jeigu už tuos dolerius, ar rublius, ar ką jie ten gauna, jie perka ir gamina raketas, tai atitinkamai reikia šitą galimybę atimti. Kraujuojanti arba silpna Rusija, kuri negali pajudėti ir kuri yra su urano lašeline, yra tikrai naudingiau Vakarams, negu kad įsivelti ir mobilizuoti Rusijos visuomenę paskelbus, kad keisime Putiną ir vietoje jo statysime kažką, nes nelabai aišku, ką vietoj jo galima pastatyti“, – svarstė specialistas.
Jis kritiškai vertina ir artėjančią gegužės 9-ąją, pažymėdamas, kad yra pagrindo šios dienos renginius Lietuvoje stabdyti. Pasak M.Lapinsko, dabar tam yra pats tinkamiausias laikas.
„Iki šiol ta gegužės 9-oji būdavo labiau pagarbos tiems, kurie ja vis dar tiki ir pagarbos tiems, kuriems ji tokiu formatu yra brangi, išraiška. Tai reiškia, kad ateidavo žmonės su raudonom vėliavom, susirinkdavo į kapines ir mes laikydavome, kad tegul tie žmonės turi požiūrį. Ką atskleidė paskutinis mėnuo – kad gal kažkokie žmonės ir turi tą požiūrį, bet jis yra stiprinamas įvairiomis specialiosiomis propagandinėmis operacijomis. Todėl prezumpcija tikriausiai turėtų pasikeisti.
Jeigu mes į šiuos žmones žiūrėtume į kaip tam tikrus Rusijos agentus, jeigu jie nori, jie gali paneigti, jeigu jie gali įrodyti, kad tai yra nuoširdus rūpestis apie gegužės 9-ąją, tada viskas gerai, bet jei lieka abejonių, tokiu atvejų ją reikėtų drausti. <...>
Jeigu mes šią sistemą ir valstybę prilyginame nacių valstybei, ko gero, tų priemonių yra pakankamai, kad šitų dalykų galėtume išvengti. Bendras kontekstas šitam dalykui yra labai geras. Ko gero, visi šie protestai ir taip vadinamas visuomenės susiskaldymas buvo dosniai finansuojami arba bent jau skatinami Rusijos spec. tarnybų, o dabar jos turi visiškai kitų užsiėmimų kituose frontuose, dėl to, jeigu tuos pačius aktyviausius gegužės 9-osios aiškintojus sulaikytų, skirtų baudas ar areštuotų sąskaitas, to visuomeninio rezonanso, ko gero, būtų gerokai mažiau, nes Rusija tiesiog dabar neturi laiko ir resursų skatinti tokius neramumus.
Išrauti šitą piktžaizdę dabar yra absoliučiai geriausias momentas, geresnis nei bet kada iki šiol“, – pabrėžė M.Lapinskas.
