R. Valatka apie Europos sprendimus: vargšai vokiečiai – per pastaruosius 100 metų jiems nuolat gėda

Nors dalis Europos Sąjungos narių net prasidėjus karui Ukrainoje užmerkė akis, dabar Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalūs veiksmai už galvos verčia susiimti net ir pasyviai į karą žiūrėjusius politikus, sako apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 Vertindamas Europos Sąjungos lyderių vizito į Kijevą reikšmę R.Valatka svarstė, jog esminių sprendimų reikėjo imtis jau anksčiau, tačiau svarbiausia, kad jų apskritai imtasi.<br> lrytas.lt koliažas.
 Vertindamas Europos Sąjungos lyderių vizito į Kijevą reikšmę R.Valatka svarstė, jog esminių sprendimų reikėjo imtis jau anksčiau, tačiau svarbiausia, kad jų apskritai imtasi.<br> lrytas.lt koliažas.
Olafas Scholzas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Olafas Scholzas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Olafas Scholzas
Olafas Scholzas
Rimvydas Valatka<br>V.Balkūno nuotr.
Rimvydas Valatka<br>V.Balkūno nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas<br>123rf nuotr.
Vladimiras Putinas<br>123rf nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
R. Valatka<br>T.Bauro nuotr.
R. Valatka<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Apr 9, 2022, 2:24 PM

Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Prakalbo apie Vakarų lyderių atsakomybę

Vertindamas Europos Sąjungos lyderių vizito į Kijevą reikšmę R.Valatka svarstė, jog esminių sprendimų reikėjo imtis jau anksčiau, tačiau svarbiausia, kad jų apskritai imtasi.

„Roma ne vieną dieną statėsi, Europos Sąjunga irgi ne per vieną dieną supras, kad ukrainiečiai kaunasi už kiekvieną europietį. Kiekvienas ukrainiečio kraujo lašas yra sutaupantis lietuvio, portugalo, ispano kraujo lašą, tai dvejopai turėtume vertinti.

Be abejo, būtų buvę geriau, jeigu vokiečiai tuos tankus ir šarvuočius, kuriuos dabar jau žada pateikti Ukrainai, būtų pateikę bent po Naujųjų metų. Greičiausiai rusų nebūtų Azovo jūros pakrantėje, Mariupolis gal nebūtų buvęs sudaužytas, bet geriau vėliau negu niekada“, – kalbėjo apžvalgininkas.

Jis taip pat pridūrė, jog norėtųsi, kad Europa bręstų greičiau.

„Sakyčiau, kad būtų gerai, jog pati Europa ir NATO pereitų prie supaprastinto sprendimo priėmimo, kad ne 100 proc. turėtų būti, o, tarkime, jeigu vienas-du yra nupirkti rusų, kaip koks Orbanas, kad į juos kurį laiką, pavyzdžiui, karo metu, nekreiptų dėmesio. Bet yra kaip yra – vis dėlto pripažinkime, kad pagrindinė karo dedamoji yra Ukraina, jos žmonės ir jos ginkluotosios pajėgos“, – pažymėjo R.Valatka.

Apžvalgininko manymu, Europa, ypač vokiečiai, užsimerkę buvo ne tik paskutinę dieną prieš karą, bet net ir pirmąją jo savaitę, tačiau dabartiniai įvykiai Ukrainoje vien vokiečių nuotaikas pakeitė kardinaliai.

„Rusų žiaurumas, bukumas, azijietiškumas net ir vokiečius privertė susiimti už galvos, ir dabar, žiūrint į Scholzą, matosi, kad žmogus yra patyręs šoką, milžinišką depresiją, ir šiaip jau turbūt darys viską, kad išpirktų tas kaltes.

Man atrodo, kad Europa yra gerame kelyje – jeigu iki vasario 24-osios galėjome sakyti, kad jiems viską reikia aiškinti, jie nesupranta, tai dabar jau aiškinti turbūt nereikia. Jeigu Ispanija, kuri kažkur ten toli, tiek ginklų atsiuntė, vadinasi, viskas yra į gera“, – svarstė pašnekovas.

Tačiau didesnė problema, pasak jo, yra vis dar nestabdomas dujų tiekimas ir prekyba su Rusija, kas daliai vokiečių jau sukelia didelę gėdą.

„Tai yra šlykščiausias momentas – Vokietija apskaičiavo, kad [tokiu atveju] reikėtų sumažinti šildymą namuose iki 15 laipsnių. Galima sakyti, kad Lietuva 1992-1993 metų žiemą gyveno maždaug tokiu režimu, tai vokiečiams taip pagyventi du ar tris mėnesius reikštų, kad visi Putino uždarbio šaltiniai užsidaro. <...>

Čia ir yra toks moralinis imperatyvas – jūs ten žūkite, tegul jie prievartauja toliau moteris po 24 valandas, o mes gyvensime šiltai, mūsų ekonomika toliau suksis. Bet vėlgi matau, kad labai daug paprastų vokiečių, dėl kurių neva valdžia stengiasi, sako, kad mes geriau sutinkame šalti“, – pastebėjo R.Valatka.

Jis prisiminė ir Berlyne neseniai įvykusį performansą, kurio metu būrys žmonių ant žemės gulėjo surištomis rankomis, taip ragindami atkreipti dėmesį į žiauriai žudomus ukrainiečius. Toks performansas šią savaitę buvo pakartotas ir Vilniuje.

„Vargšai vokiečiai – per pastaruosius 100 metų jiems nuolat yra gėda, ir dėl tokio elgesio, manau, bus gėda. Hagos tribunole – aš tikiu, kad jis toks bus – turėtų būti teisiami ir tie, kurie tiesė „Nord Stream 2“, nes tiesė ketveri metai po Krymo ir dalies Donbaso užgrobimo. Tai vokiečiams vėl teks gėdytis savęs ir muštis į krūtinę, kad blogai elgiasi.

Bet vokiečiai yra mūsų sąjungininkai, mes negalime spardyti užpakalio sąjungininkui, kai yra kam spardyti tą užpakalį“, – kalbėjo apžvalgininkas.

Kiek rusai turės kantrybės?

Pasak R.Valatkos, visgi ES ir JAV galima pagirti dėl to, kad šiame kare pagrindinis Vakarų demokratijų tikslas yra išsekinti Rusiją taip, kad „niekam nebeateitų į galvą su kuo nors apskritai gyvenime kariauti“.

„Sankcijos yra tokio tolimojo nuotolio veikimo ginklas, tik ne erdvėje, o laike“, – sakė jis.

Visgi paklaustas, kiek ilgai rusų tauta gali išlaikyti kantrybę ir „badauti“, R.Valatka svarstė, kad V.Putinas šiuo atveju žaidžia „rusišką ruletę“.

„Ji gali būti kantri, gali badauti, bet kai tave pasodina ant Vakarų prabangos prekių, vyno, krevečių, austrių, ir kai tu to netenki – aš net galvoju, kad, jeigu kas ir gali pakišti koją, tai vidurinės klasės moterys, kurios išleisdavo po kokius 500 eurų per mėnesį tepaliukams, kremukams, kvepaliukams, ir staiga viso to nebėra. Turtuolės gaus, bus kontrabanda, bet vidurinės klasės moterys staiga liks be nieko, o veideliai raukšlėjasi. Moterys gali daug ką atleisti Putinui, bet jos neatleis, kad nuo jų kūno nukristų tai, ką jos labai myli.

Kai tu žaidi va bank su tokia šalimi, su tokia prasta ekonomika, gali nutikti tūkstančiai keisčiausių dalykų, apie kuriuos turbūt nei vienas žmogus žemėje iki tol nebus pagalvojęs. Tai Putinas įžengė į minų lauką. Būna, sako, kad kartais žmogus prabėga ir nesusisprogdina, bet dažniausiai turbūt viena mina yra tavo. Putinas užsiminavęs viską aplinkui, o rusiška ruletė taip ir vadinasi“, – aiškino R.Valatka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.