Apie situaciją Ukrainoje jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Įvertino galimą cheminę ataką Mariupolyje
Pirmadienio vakarą pasirodė informacija, jog Rusijos kariai Mariupolyje panaudojo „neaiškios kilmės nuodingą medžiagą“. A.Anušauskas aiškino, kad nuo jos nukentėjo keli gyventojai, tačiau šis incidentas esą tikrai reikalaus išsamaus tyrimo.
„Atstovai iš Azovo pulko patys įvardijo, kad šiuo metu jie neturi galimybių atlikti ekspertizės, tačiau nufilmavo ir atsiuntė interviu su tais žmonėmis, kurie nukentėjo – tai pora civilių ir vienas karys, iš viso trys žmonės. Jie paaiškino simptomus, paaiškino, ką matė – tokį lyg ir baltą rūką, kuriuo jie pakvėpavo ir skubiai stengėsi pasislėpti slėptuvėse, bet vis tiek juos paveikė.
Įvertinti iki galo, be abejonės, dabartinėmis karo sąlygomis, patys ukrainiečiai sako, kad šiuo metu jie neturi tokių galimybių. Galbūt vėliau“, – teigė ministras.
Pasak A.Anušausko, masinio naikinimo ginklas aukų nesirenka – nors dabar nuo atakos nukentėjo keli civiliai ir kariškis, taikiniu gali tapti bet kas.
„Gali pakliūti vaikai, gali pakliūti bet kuris žmogus, pasitaikęs pažeidimo cheminiu ginklu zonoje. Kiekvienas tokio ginklo panaudojimo atvejis pasaulyje yra fiksuojamas ir vertinamas, ieškoma atsakingų asmenų, nes tai yra išskirtinis atvejis. Žinoma, reikalingos ekspertizės, patvirtinimai, tačiau cheminiu ginklu Rusijos atstovai ir taip vadinamosios Donecko respublikos atstovai grasino jau ne kartą. Be abejonės, atsakomybė už Mariupolio gynėjų puolimą, naudojant visas priemones, tenka jiems“, – pažymėjo KAM vadovas.
Jis svarstė, jog šis incidentas turėtų dar labiau atkreipti pasaulio dėmesį į vis blogėjančią situaciją Ukrainoje, ir vylėsi, kad tai paskatins dar abejojančias valstybes kuo greičiau teikti paramą.
„Pasaulio reakcija, aš manau, bus kaip ir po Bučos žudynių – bet kuris toks atvejis žadina įvairias šalis, tai aš manau, kad tos šalys, kurios anksčiau nedrąsiai deklaruodavo, kad galbūt svarstys galimybę tiekti sunkiąją ginkluotę, gal greičiau apsispręs, ir ta ginkluotė jau bus Ukrainoje.
Nes tikrai matosi visi požymiai, kad įvairios šalys, pirmiausiai Europoje, ne tik svarsto, bet jau ir tiekia sunkiąją ginkluotę. Tai manau, kad apsisprendimai dėl kiekių po tokių ypatingų įvykių bus dar greitesni“, – tvirtino A.Anušauskas.
Rusijos kariuomenės nuostoliai – milžiniški
Paprašytas pasvarstyti, kokią tolesnę karo perspektyvą įžvelgtų, ministras dėstė, kad kova Ukrainos rytuose tikrai gali suintensyvėti, tačiau pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai – milžiniški.
„Manau, kad Rusijai svarbu, ir tą jie nuolat demonstruoja, naudodami pačius įvairiausius metodus, tarp jų ir šią ataką Mariupolyje, kad jiems svarbu užvaldyti šitą miestą iki galo. Kad neliktų nei vieno gynėjo. Bet jiems nesiseka, ir aš manau, kad nesiseks ilgą laiką.
Karas gali po tam tikro laiko tapti intensyvesniu rytinėje kryptyje. Pietinėje aš abejočiau, nes viskas priklauso nuo telkiamų pajėgų. Dabar ir Ukraina pati konstatuoja, kad didžiausi pajėgumai yra telkiami ne tik rytų Ukrainoje, bet ir greta su rytų Ukraina esančiose Rusijos srityse, kur mėgina sutelktus dalinius, kurie buvo išstumti nuo Černigovo, Sumų ir Kijevo apylinkių, papildyti rezervistais, taisyti techniką ir paruošti vėl dalyvavimui invazijoje.
Bet nauji rezervistai tikrai nekompensuos tų nuostolių, kuriuos iki šiol patyrė Rusija, nes juos reikia vėl apmokyti, reikia daugelio dalykų, kuriais Rusija disponuoja vis dėlto ribotu kiekiu. Aviacijos, tankų, šarvuočių nuostoliai yra didžiuliai, o kas svarbiausia – jie yra patvirtinti, tai nėra informacinio karo dalis“, – pažymėjo ministras.
Jis pridūrė, kad Rusijai nepavykus pasiekti pergalės rytuose, Ukrainai reikėtų apsispręsti, kokios derybų sąlygos juos tenkintų, kad karo veiksmai būtų nutraukti.
„Jie jau įvardijo, kad grįžimas prie tos būsenos, kuri buvo iki vasario 24 dienos, į anksčiau Rusijos kontroliuotas teritorijas, taip, tai yra nemalonus, bet jau pačių ukrainiečių įvardintas kompromisas. Tačiau ar būsima Rusijos nauja nesėkmė paskatins Putiną nusileisti ir derėtis, čia didelis klausimas.
Tiesą sakant, žvalgybos jau naudoja tokių specifinių sričių specialistų konsultacijas, kviečiasi ir psichiatrus, kad jie įvertintų dabartines tam tikrų Rusijos politikų būsenas ir jų veiksmus“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį nuotoliniu būdu kreipėsi į Lietuvos Seimą – savo kalbos metu jis Lietuvą pakvietė ateityje prisidėti ir prie Ukrainos atstatymo. A.Anušausko teigimu, tai neabejotinai vyks.
„Atstatymas jau yra prasidėjęs tose teritorijose, kurios yra išvaduotos, bet nuostoliai yra milžiniški. Jie skaičiuojami dešimtimis ir šimtais milijardų dolerių, ar eurų – tai visiškai nesvarbu, bet tai yra milžiniški nuostoliai. Europos Sąjunga visgi turės numatyti fondus ir galimybes teikti Ukrainai tokią neatlygintiną paramą.
Aš manau, ir Lietuva prie to prisidės. Kaip ir anksčiau esu minėjęs, Ukrainos jėga ir stiprumas yra mūsų interesas, ir reikia, kad ši valstybė po Rusijos agresijos atsigautų kuo greičiau“, – pabrėžė ministras.
Kiek ankščiau, iš karto po Seime nuskambėjusios V.Zelenskio kalbos ministras pridūrė, kad, nors Lietuva yra maža valstybė, jos parama prilygsta ir kai kurių didesnių valstybių paramai.
„Ne tik lengvoji, bet ir sunkioji ginkluotė keliauja taip pat iš Lietuvos. Tai, ką mes galime perduoti, tai, ką turime, tą mes ir darome. Ukraina kovoja čia ir dabar, ir parama turi atitikti tuos poreikius, kokius ji išsako.
Visos šalys turi Ukrainos paramos sąrašus, jau dabar koordinuojasi tarpusavyje, ką galėtų viena šalis tiekti, nes būna taip, kad turi įrangą, ginklus, bet neturi amunicijos, kita šalis turi amunicijos, bet netiekia ginkluotės. Tai tie derinimai jau vyksta, paramos kiekiai tikrai nemažėja“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Antradienį Seimas priėmė ir rezoliuciją, smerkiančią Rusijos karo nusikaltimus. Pasak A.Anušausko, kiekviena tokia rezoliucija yra atskira politinė deklaracija ir pasauliui.
„Dalis politikų sako, kad jų per daug, tačiau politinės deklaracijos niekur neišnyksta – jos yra tiražuojamos per pasaulį, rodo politikų, šiuo atveju Lietuvos parlamento, nuostatas agresoriaus atžvilgiu.
Tai yra svarbus dalykas, kuris skatina ir kitas šalis skelbti analogiškas pozicijas, jos skatina kartu ir Vyriausybes veiklai, kaip padėti Ukrainai, kokiu tempu, kokiais mastais, kokiais finansais. Manau, tos rezoliucijos turi būtent tokią reikšmę“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
