Į kapines Panevėžio rajone atėję žmonės griebiasi už galvos: kas atsakys už šitaip dergiamus kapus?

Panevėžio rajone ne vienos seniūnijos kapines niokoja varniniai paukščiai. Ypač kenčia Smilgių miestelio ir Ramygalos miesto kapinės. Jose esančiuose aukštuose ir tvirtuose medžiuose lizdus susisukę paukščiai dergia paminklus ir antkapius.

Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Panevėžio rajone esančias kapines niokoja varniniai paukščiai.<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Raimonda Mikučionytė

Apr 13, 2022, 6:25 AM

Su kolonijose gyvenančiais paukščiais kovoti jau per vėlu – jų lizdus naikinti buvo galima iki kovo 15 dienos. Kadangi orai atvėso ir paukščiai dar nepradėjo perėti, smilgiečiai su varniniais paukščiais bando kovoti specialia patranka, kurios garsiniai šūviai gąsdina paukščius.

Lizdų buvo daug

Smilgių seniūnijos seniūnas Edmundas Toliušis naujienų portalui JP aiškino, kad su varniniais paukščiais kovoja ir prieš trejetą metų kapinių medžiuose buvo priskaičiuojama iki 180 lizdų.

„Kai atvažiavau dirbti, tai suskaičiavau apie 180 jų susuktų lizdų. Kiekvienais metais lizdų skaičių mažiname, kai tik galima naikinti lizdus, tą ir darome. Lizdus galime naikinti iki kovo 15-osios, o vėliau – tik po rugpjūčio 1-os dienos, kai lizdus palieka jaunikliai. Tas laikas, kai negalima naikinti lizdų, yra skirtas paukščių perėjimui. Jeigu pažeidi tvarką, gali skirti didžiulę baudą“, – teigė seniūnas ir sakė, kad kolegai už tvarkos pažeidimą teko mokėti nemažą baudą.

Sumažino lizdų skaičių

Pasak Smilgių seniūnijos seniūno, 180 varninių paukščių lizdų miestelyje buvo 2019 metais.

„2020 metais lizdų jau buvo 120, o 2021-aisiais – 80. Šiais metais po kovo 15 dienos, manau, bus susukta iki 60 lizdų. Beje, iki kovo 15 dienos kapinėse nebuvo nė vieno lizdo. Tą matė Smilgių gyventojai, bet varnos tokie paukščiai, kurie be žmogaus gyventi negali. Be to, kapinėse lizdams sukti yra nemažai tinkamų medžių.

Centrinėje kapinių dalyje auga ąžuolas, kurio šakos tinkamos sukti lizdams“, – pasakojo E. Toliušis ir teigė, kad varnos lizdams sukti nesirenka linguojančių medžių.

Pasiskolino patranką

Praėjusią savaitę Smilgių kapinių medžiuose lizdų priskaičiuota apie 30.

„Lizdų nedaug, nes orai atvėso, bet vos tik jie sušils, lizdų padaugės. Iš žemės ūkio bendrovės pasiskolinome patranką su propano dujomis. Šaudome į orą, lyg ir padeda. Tačiau tais šūviais žmonės nepatenkinti, jie skambina ir sako, kad garsai kelia baimę. Tai jiems susiję su karu Ukrainoje. Be to, kiti aiškina, kad paukščiai nieko blogo nedaro.

Kita vertus, visiems neįtiksi. Puikiai supratu žmones, kurie savo artimųjų kapaviečių atvažiuoja aplankyti du–tris kartus per metus. Kaip tik dabar prieš Velykas jie atvažiuoja apžiūrėti kapų ir mato, kad paminkliniai akmenys apdergti. Šiuo metu kapinėse neįjungtas vanduo, todėl paminklus nuvalyti – problema“, – pergyveno seniūnas E. Toliušis dėl paukščių apšnerkštų kapaviečių.

Lenda į kaminus

Smilgių seniūnijos seniūnas pasakojo, kad jį nustebino varninių paukščių elgesys.

„Į seniūniją skambino keli smilgiečiai ir skundėsi, kad vietoje to, kad varniniai paukščiai suktų lizdus medžiuose, lenda į kaminus. Toks paukščių elgesys nustebino. Kad taip jie elgtųsi, girdžiu pirmą kartą. Galbūt paukščiai elgiasi taip, nes perėti reikia.

Beje, kalbėjau su ornitologais, kurie paaiškino, kad tai varninių paukščių kategorijai priklausantys paukščiai, kurie tarp visų paukščių rūšių pasižymi aukščiausiu intelekto koeficientu. Jų gyvenamoji vieta – netoli žmonių. Kita vertus, paukščiai ne tik dergia aplinką, bet ir neša naudą. Gamtoje nėra taip, kad koks nors gyvis būtų nereikalingas“, – svarstė seniūnas E. Toliušis.

Pridaro daug netvarkos

Variniais paukščiais, teršiančiais Smilgių miestelio kapines, skundėsi ir jų prižiūrėtoja Genovaite Savickienė.

„Labai daug bėdos pridaro. Ne tik kad dergia ant kapaviečių, bet ir kai suka lizdus, neša šakas, samanas ir kitokias šiukšles. Dergia ne tik išmatomis, bet ir tomis šiukšlėmis.

Kad neliktų tų paukščių, manau, reikėtų medžius kapinėse išpjauti arba, jeigu to negalima daryti, vertėtų bent jau apgenėti centre kapinių augantį ąžuolą. Žmonės skundžiais, nes tik nuplauni ir sutvarkai kapavietes, apsisuki ir vėl tenka tvarkyti“, – aiškino kapinių tvarkytoja G. Savickienė ir teigė, kad ji prižiūri Smilgių seniūnijos valdose ir kitas kapines, bet problemiškiausios – Smilgių miestelio kapinės.

Kova – ardyti lizdus

Kovoti su varniniais paukščiais galima ardant jų lizdus, garsiniais atbaidymo būdais ar medžiojant. Tačiau savivaldybė negali savavališkai imtis šių paukščių gausos reguliavimo priemonių. Ji turi pateikti motyvuotą prašymą regiono aplinkos apsaugos departamentui ir gauti leidimą.

Iš varninių šeimai priklausančių 105 rūšių Lietuvoje gyvena septynios. Tai kėkštas, šarka, riešutinė, kuosa, kovas, pilkoji varna ir kranklys. Iš jų leidžiama medžioti tik kovus ir pilkąsias varnas.

Pilkąsias varnas ir kovus Lietuvoje leidžiama medžioti tik nustatytu laiku – nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 15-osios. Tinkamiausias būdas po kovo 15 dienos – baidyti paukščius iš kolonijų ir versti juos įsikurti miesto pakraščiuose.

Ardyti nebegalima

Likus iki šv. Velykų daugiau kaip porai savaičių, Panevėžio rajono gyventojai skundžiasi varnų teršiamomis kapinėmis. Jie pasakoja, kad norėdami išlaikyti tvarkingą artimo žmogaus amžino poilsio vietą, privalo kone kas savaitę vykti į kapines ir valyti šių paukščių apdergtus paminklus.

Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv sako, kad paukščių susuktų lizdų ardyti jau nebegali, o Panevėžio gamtos mokyklos gamtininkė Rima Ivanauskienė aiškina, kad yra būdų reguliuoti šių paukščių populiaciją, bet tam reikia pasitelkti kantrybę.

„Labai daug varninių paukščių lizdų, o juo draskome tada, kai tą galima daryti. Dabar jau per vėlu – tą reikėjo daryti iki kovo 15-os dienos. Dabar lyg ir lizdų sumažėjo, nes pernai metų pabaigoje nemažai jų išdraskėme, bet vos orai atšils, paukščiai vėl suskris ir pradės sukti lizdus. Kova su varniniais paukščiais – beviltiška.

Tik spėk suktis, tik išdraskai lizdus, o paukščiai vėl juos suka kitoje vietoje. Anksčiau leisdavo kiaušinius sudėtus sušaldyti, o dabar taip elgtis nebegalima. Nebent reikia tinkamai nugenėti medžius, kad paukščiai negalėtų susisukti lizdų. Kovoti su varniniais paukščiais galėsime tik po rugpjūčio 1- dienos.“

Būdų yra ne vienas

Panevėžio gamtos mokyklos gamtininkė Rima Ivanauskienė aiškino, kad jos nuomonė apie varninių paukščių populiaciją yra tik kaip gamtininkės.

„Baidyti paukščius nuo kiaušinių nėra humaniškas būdas, kai jau kalbam apie jauniklius ir sudėtus kiaušinius. Iš tiesų yra būdų, kaip reguliuoti šių paukščių populiaciją, tačiau tam reikia kantrybės. Reikia kelerių metų, ir dažnai žmonės daro klaidą, kad populiacija susirūpina tik tuomet, kai paukščiai jau atsivedė jauniklių.

Iš tiesų tuos darbus reikėtų pradėti dar žiemą. Kai paukščiai grįžta, bet dar nesudeda kiaušinių, juos tuomet reikia baidyti iš lizdų. Varniniai paukščiai gyvena kolonijomis, ir taip jau susiklostė, kad jie gyvena prie žmogaus, o ne atokesniuose parkuose.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.